17
A, Rugs
8 Nauji straipsniai

Kas kitas, jei ne mes patys, priims teisingus sprendimus

Žmogaus teisių aktyvistė Kristina Dūdonytė.

Integracijos keliu
Nustatymai

Aš – pilietis

Alytiškė Kristina Dūdonytė – žmogaus teisių aktyvistė, drąsiai pasisakanti už neįgaliųjų savarankiškumą, teisę gyventi visavertį gyvenimą. Jauna moteris 2016 metais Lygybės ir įvairovės apdovanojimuose buvo įvertinta už įkvepiantį pavyzdį ir ryžtą šalinti kliūtis žmonėms su negalia, pernai už aktyvią visuomeninę veiklą ją apdovanojo Alytaus miestas. Ji – viena iš asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ įkūrėjų ir vadovių. Kristina pati gyvena su cerebriniu paralyžiumi, o jos dvyniui broliui nustatytas autizmas ir kiti raidos sutrikimai. 

Kodėl einate į politiką?

Miestų gatvėse mes dar matome vos vieną kitą žmogų su negalia, na, o Švedijoje per 5 minutes gali išvysti 5 žmones su įvairiomis negaliomis. Kodėl taip yra? Ogi todėl, kad pas mus dar labai mažai priemonių, įgalinančių įtrauktį, arba kitaip tariant, savarankišką gyvenimą. Nepakankamas aplinkos, informacijos, komunikacijos galimybių, transporto prieinamumas, trūksta kokybiškų sveikatos ir socialinių paslaugų, asmeninės pagalbos, nėra sudaromos lygios užimtumo galimybės.

Alytus yra socialinių inovacijų lyderis, bet norisi tą lyderiavimo procesą dar labiau paspartinti. Kai žmonės su negalia nedalyvauja sprendimų priėmimo procese, dažnai tas procesas nukrypsta ne žmogaus teisių įgyvendinimo, bet diskriminacijos linkme.

Kandidatuojate į Alytaus miesto tarybą. Ką tikitės nuveikti, būdama vietinėje valdžioje?

Jei būsiu išrinkta, sieksiu dirbti su socialinės, šeimos politikos, pagyvenusių ir negalią turinčių žmonių priežiūros, sveikatos apsaugos klausimais. Anglų kalbos filologijos ir tarptautinio verslo išsilavinimas bei darbo patirtis Lietuvoje skatinant visų žmonių įtraukimą į visuomenę, žmogaus teisių srities išmanymas man padės efektyviai spręsti įvairias problemas siekiant, kad žmonės gyventų oriai.

Būdama vietinėje valdžioje stengsiuosi skatinti verslo plėtrą, kad būtų kuo daugiau galimybių gyventi ir dirbti Alytuje. Spręsiu žmonių, esančių atskirtyje, problemas, kurias dauguma pamiršta. Stengsiuosi, kad visi Alytaus piliečiai būtų labiau įtraukti į įvairias darbo grupes, komisijas.

Kokių matote trūkumų savo mieste ir ar galite pasiūlyti sprendimo būdų?

Alytuje per teismus pavyko pasiekti, kad būtų prieinamas viešasis transportas. Nors skundų dar girdėti, bet tikiuosi, jog viskas susitvarkys. Tačiau Alytuje dar pasigendama transporto priemonės, kuri galėtų žmones su įvairiomis negaliomis pavežti nuo taško A iki taško B. Šis klausimas dar sprendžiamas. Man jau kilo kita idėja – ne socialinis taksi, bet universalaus dizaino taksi. Toks dalykas yra jau įprastas Japonijoje – šiuo taksi gali važiuoti visi – ir nėščia moteris, ir senjoras, ir žmogus su negalia ar bet kuris kitas asmuo. Tikiuosi, kad kurį nors sprendimą pavyks įgyvendinti. Asmeninio asistento paslauga pasiteisino, tad reikėtų didinti jai finansavimą, nes tokios pagalbos poreikis yra didelis. Dauguma tėvų, kurie, tarkim, augina intelekto ar psichikos sutrikimų turinčius vaikus, neturi galimybės pailsėti ar dirbti, todėl yra reikalingas žmogus, kuris padėtų jų vaikui gyventi savarankiškai, užtikrintų, kad jo nelaukia lemtis gyventi socialinės globos namuose. Turiu siekį skatinti universalaus dizaino principų diegimą – supratimo apie tai dar daug kur trūksta, be to, daugelis dar sunkiai suvokia, kad universalus dizainas naudingas visiems. Be to, Alytuje taip pat reikia skatinti ir tobulinti įtraukųjį švietimą. Pabrėšiu, jog tai nėra tik prieinamos aplinkos sukūrimas (nors kai kuriose mokyklose ir to trūksta), bet visa švietimo sistema turi būti sukurta taip, kad atitiktų kiekvieno mokinio poreikius. Įtrauktis į atvirą darbo rinką – vėlgi dar kol kas neišspręstas klausimas visoje Lietuvoje.

Dabar daug veikiate visos šalies lygmeniu stengdamasi keisti požiūrį į negalios žmonių savarankiškumą, įteisinti naujas paslaugas ir pan. Ar nesutrukdys darbas vietinėje valdžioje globalesniems tikslams?

Jei turiu tikslą, jo visada sieksiu, nesvarbu, ar jis būtų vietinis, ar globalesnis. Norisi geruosius užsienio praktikos pavyzdžius įgyvendinti ir visoje Lietuvoje, ir Alytuje. Dėl asmeninio asistento įteisinimo kova dar nebaigta. SADM suplanavo šią paslaugą reglamentuojantį teisės aktą kurti šių metų pabaigoje, bet diskutuodama su Seimo nariais siekiu tai pagreitinti. Gal atrasime būdą? Antrasis svarbus mano tikslas – jau minėto universalaus dizaino normatyvų įtvirtinimas Lietuvos teisės aktuose. Kol kas universalus dizainas įvardijamas kaip vienas iš privalomų kokybės kriterijų statyboje ir architektūroje, bet dar mes neturime teisės akto, kuriame būtų plačiau apibrėžta universalaus dizaino samprata ir normatyvai – metrai, procentai, kiekiai ir t.t. Pavyzdys galėtų būti 2008 metais Norvegijoje priimtas Antidiskriminacijos ir prieinamumo įstatymas, įpareigojantis aplinką pritaikyti visiems. Visi šie pasiekimai aktualūs ir Alytaus gyventojams.

Dažnai kaip sektiną visuomenės modelį minite Švediją. Kas būtent imponuoja šioje šalyje ir ar realu, kad mes artimiausiu metu prie to priartėsime?

Žinome, kad Švedija – gerovės valstybė. Ten einant gatve nepažįstamas žmogus nusišypso ir net pasisveikina. Per studijų stažuotę joje supratau, kad ir žmonėms su negalia ten yra užtik­rinamos visos teisės – prieinama aplinka, viešasis transportas, švietimas, socialinės paslaugos, asmeninė pagalba, užimtumas. Aišku, ne viskas tobula – žmonės su negalia ten nuolat mitinguoja gatvėse dėl vienokių ar kitokių jiems iškylančių klausimų. Todėl to gėrio ir išsireikalauja. Tad mums Lietuvoje reikia įdėti dar daug pastangų, kad pasiektume Švediją.

Ką apskritai manote apie tai, kad negalią turintys žmonės vis drąsiau dalyvauja rinkimuose?

Mane labai džiugina tai, kadangi, remiantis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, mes, žmonės su negalia, turime turėti ne tik galimybę balsuoti rinkimuose, bet ir teisę būti renkamais ir išrinktais. Todėl aš ir siekiu šią teisę įgyvendinti savo pavyzdžiu. Tačiau politikoje ir rinkimuose dalyvaujančių negalią turinčių žmonių, palyginti su kita visuomenės dalimi, yra dar mažai. Todėl skatinu bendraminčius eiti į politiką, nes kas kitas priims teisingus sprendimus mūsų labui, jei ne mes patys.

Kalbėjosi Aurelija BABINSKIENĖ
Neatlygintina politinė reklama

 

Ką reikia žinoti norint balsuoti namuose

Balsuoti namuose gali tik neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi ir sukakę 70 metų rinkėjai, kurie pateikė apylinkės rinkimų komisijai prašymą balsuoti namuose (užpildė Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintą formą P6) ir yra įtraukti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą. Balsavimas namuose vyks 2019 m. kovo 1 ir 2 dienomis nuo 8 iki 20 valandos (pakartotinis balsavimas – kovo 15 ir 16 dienomis).

Paskutinė prašymų pateikimo diena – paskutinis trečiadienis iki rinkimų dienos, rinkėjams, kurie balsuos ne toje rinkimų apylinkėje, į kurios sąrašą jie įrašyti, paskutinė prašymų pateikimo diena – paskutinis antradienis iki rinkimų dienos.

Rinkėjai, kurie balsuos namuose, komisijos nariams turės pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir balsavę gaus voko priėmimo kvitą su užklijuotu specialiu ženklu.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt