20
T, Kov
10 Nauji straipsniai

Nevyriausybinės organizacijos savivaldybėse – partneriai ar konkurentai?

Į Vilniaus miesto NVO forumą susirinko pačių įvairiausių nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Integracijos keliu
Nustatymai

Vilniuje yra daugiau nei 600 nevyriausybinių organizacijų (NVO), kurios veikia socialinėje, kultūros, sporto, jaunimo ir kitose srityse. Jas vienija NVO taryba, kuriai vadovauja „Maisto banko“ plėt­ros vadovas Vaidotas Ilgius, o pavaduotoja yra išrinkta Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko. Kokiomis aktualijomis gyvena nevyriausybinės organizacijos, ar jos jaučiasi pakankamai stiprios, kad galėtų konkuruoti su biudžetinėmis įstaigomis, kalbėta Vilniaus NVO forume. 

NVO finansavimas nėra jų rėmimas

NVO tarybos pirmininkas V. Ilgius pabrėžė, kad nevyriausybinės organizacijos vadintis lygiaverčiais partneriais su biudžetinėmis įstaigomis dar tikrai negali, nes akivaizdu, kad NVO turi daug mažiau išteklių – finansavimas skiriasi dešimtimis kartų. Ši situacija nesikeičia jau daug metų. Pasak V. Ilgiaus, nemažai savivaldybės tarnautojų ir politikų santykį su NVO vertina kaip rėmimą, pagalbą joms – organizacijos yra tarsi prašytojos. Na, o Labdaros ir paramos įstatymas sako, kad NVO finansavimas nėra parama – juk jos teikia tas paslaugas, kurias turi užtikrinti savivaldybės. V. Ilgiaus teigimu, šokiruoja faktai, kad kai kurios organizacijos regionuose remiamos vos keliais šimtais eurų.

Tokiam požiūriui pritaria ir NVO informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas. Jo teigimu, kad NVO būtų konkurencingos tiek teikiant socialines paslaugas, tiek organizuojant kultūros renginius ar sporto veiklas, būtina joms užtikrinti finansavimą. Tai galima būtų padaryti sumažinus biudžetinėms įstaigoms skiriamas lėšas. Pasak M. Žaltausko, sunku paaiškinti ir nevienodą pačių organizacijų finansavimą – yra tokių, kurios turi 0,5 milijono biudžetą, o, tarkim, kai kurie vaikų dienos centrai išgyvena su metiniu 15 tūkst. eurų biudžetu. Lėšų skyrimas turėtų būti vienodinamas, jos turėtų būti skiriamos matuojant poveikį – kas už tuos pinigus padaryta.

Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko Vilniaus NVO forume pristatė tyrimą apie neįgaliųjų vertinimą visuomenėje.

NVO – apie pusę paslaugų

„Jei įmanoma kažką padaryti su NVO, mes ir darome su NVO. Jos yra girdimos, su jomis diskutuojama“, – Vilniaus miesto NVO forume teigė savivaldybės meras Remigijus Šimašius. Jis dar kartą atkreipė dėmesį, kad organizacijos, kurios teikia nuolatinio pobūdžio paslaugas, ateityje turėtų būti finansuojamos ne per projektus, o kitais būdais, kad nenutrūktų jų veikla. Ar iš tiesų Vilnius toks draugiškas NVO?

M. Žaltauskas atkreipė dėmesį, kad Lietuva įvairiuose dokumentuose yra įsipareigojusi bent 15 proc. viešųjų paslaugų iki 2020 metų perduoti NVO arba bendruomenėms, verslo sektoriui ir pan. 2017 m. duomenimis, iki šiol NVO teikia tik 5-6 proc. socialinių paslaugų. Vilniuje (vertinant 2018 m. duomenis) socialinėms paslaugoms iš viso buvo skirta per 20 mln. eurų. Iš jų apie 20-25 proc. nukeliavo į NVO sektorių. Taigi tikslas pasiektas, netgi viršytas.

M. Žaltauskas įsitikinęs: „Mes pamažu turime išeiti iš biudžetinio sektoriaus, kuomet viską spręsdavo valstybė, valdžia.“ Jo teigimu, jei visos paslaugos vienose rankose, nebus naujovių, inovatyvių sprendimų. NVO informacijos ir paramos centro direktoriaus manymu, per gerą dešimtmetį Lietuva galėtų pasiekti, kad NVO teiktų apie 50 proc. viešųjų socialinių paslaugų. Štai „Vilmorus“ tyrimas rodo, kad NVO pasitiki 52 proc. Lietuvos gyventojų.

NVO informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas įsitikinęs, kad būtina užtikrinti tinkamą NVO finansavimą. 

Ateitis – inovacijoms

Nacionalinio socialinės integ­racijos instituto vadovas Arūnas Survila paragino NVO pagalvoti apie socialines inovacijas. Jo teigimu, dabar tokiems projektams – aukso amžius. Visuomenė tampa vis reiklesnė. Žmonės pradeda vertinti turinį, jiems svarbu ne tik daiktas, bet ir jo istorija. Atsiranda vis daugiau vadinamųjų poveikio verslų, kai svarbu ne uždarbis, o pokytis visuomenėje. Tarp situaciją visuomenėje keičiančių naujovių A. Survila paminėjo kavinę „Pirmas blynas“, kurioje įdarbinami neįgalieji su proto negalia, „Textale“ – surenkant, perdirbant, prikeliant naujam gyvenimui dėvėtus drabužius skatinamas aplinkosauginis atsakingumas. Netrukus Vilniuje duris atvers „Senjorų avilys“ – tai bus vieta, kur įvairios nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės teiks įvairiapuses, kompleksines paslaugas sostinės senjorams. Čia senyvo amžiaus žmonės galės susitikti, aktyviai veikti, kurti, stiprinti sveikatą, kad kaip įmanoma ilgiau išliktų aktyvūs. Jie galės dalyvauti sporto, šokių užsiėmimuose, vyks psichologinės, teisinės konsultacijos, veiks masažo kabinetas, kirpykla. Pagal poreikį „Senjorų avilyje“ bus teikiamos ir pagalbos, pavėžėjimo paslaugos, veiks remonto dirbtuvės, dienos priežiūros centras senjorams ir neįgaliems.

Emilija STONKUTĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt