26
T, Birž
13 Nauji straipsniai

100 tūkstančių neįgaliųjų nedirba. Kaip spręsti šią problemą?

Konferencijoje „Negalią turinčių asmenų dalyvavimas darbo rinkoje – kaip padidinti galimybes?“ kalbėta apie neįgaliųjų įdarbinimo problemas.

Integracijos keliu
Nustatymai

Beveik pusė negalią turinčių žmonių patiria skurdo riziką, o dirba tik ketvirtadalis darbingo amžiaus neįgaliųjų. Maža to, net dirbdami šie žmonės skursta dvigubai dažniau negu kita visuomenės dalis. Apie tai, ką daryti, kad daugiau neįgaliųjų dirbtų ir oriai gyventų, kalbėta Seime surengtoje konferencijoje „Negalią turinčių asmenų dalyvavimas darbo rinkoje – kaip padidinti galimybes?“

Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. Boguslavas Gruževskis ir Lietuvos paraplegikų asociacijos teisininkas Egidijus Grigonis. 

Kokia situacija šiuo metu?

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, situacija šiuo metu nėra džiuginanti – pagal neįgaliųjų įdarbinimo rodiklius esame žemiau Europos Sąjungos vidurkio. Šiuo metu iš 159 tūkst. neįgaliųjų dirba 47 206 žmonės – tai yra vos 29,7 procentai. Tačiau blogiausia tai, kad 13,4 proc. dirbančių neįgaliųjų taip pat patiria skurdo riziką. „Per socialinės paramos sistemą skurdas sumažinamas labiau bei per darbo rinką“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pasak jo, kartais žmonės nenori dirbti dėl to, kad baiminasi prarasti pašalpas ar socialinį būstą.

Ar situacija beviltiška? L. Kukuraičio teigimu, kai kurios priemonės pasiteisino jau dabar. Viena iš jų – Užimtumo tarnybos reforma. Joje atsirado atvejo vadybininkai, individualiai dirbantys su negalią turinčiais žmonėmis. Šiemet rodikliai yra 18 proc. geresni nei pernai – Užimtumo tarnybos duomenimis, 2019 metais dirbo 3 014 žmonių daugiau nei 2018-aisiais. Atviroje darbo rinkoje įsidarbinančių asmenų daugėja, jie darbą randa greičiau. Tačiau to nepakanka.

L. Kukuraičio teigimu, būtina stiprinti įvairias pagalbos priemones – asmeninio asistento paslaugą, pagalbą įsidarbinant proto ir psichikos negalią turintiems žmonėms ir pan. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja inicijuoti socialines dirbtuves, kuriose dirbtų asmenys su proto ir psichikos negalia. Jos būtų alternatyva užimtumo centrams, kuriuose žmonės užimami vaikiškomis veiklomis – šoka, dainuoja ir lipdo (beje, neįgaliųjų organizacijos atkreipia dėmesį, kad tokiame centre proto negalią turintys žmonės ne tik kad neuždirba, bet už jame praleistą laiką dar turi susimokėti).

Pokyčių tikimasi ir iš negalios nustatymo reformos, kuri planuojama nuo 2021 metų. Negalios nustatymas bus labiau individualizuotas, orientuotas į skatinimą veikti visuomenėje, iš karto bus numatomos pagalbos priemonės.

Be abejo, laukia ir Užimtumo bei Socialinių įmonių įstatymų pokyčiai, dėl kurių iki šiol nesutariama. Akivaizdu viena – neturėtų taip būti, kad socialinėms įmonėms skiriama 7 kartus daugiau lėšų nei įstaigoms, neįgaliuosius įdarbinančioms atviroje darbo rinkoje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pripažino, kad neįgaliųjų įdarbinimo sistema neskatina neįgaliųjų dirbti.

Pokyčiai – ir švietimo sistemoje

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Saulius Zybartas atkreipė dėmesį, kad vyksta sisteminė profesinio mokymo programų pertvarka. Specialiųjų poreikių turintiems asmenims atsiranda daugiau galimybių įvairiais būdais įgyti kompetencijų, kurios reikalingos darbo rinkoje.

Profesinio mokymo įstatyme naikinama segregacinė prog­ramų struktūra – numatoma, kad specialiųjų poreikių turintys moksleiviai gali mokytis pagal bet kurią programą kartu su kitais ir jos visos turi būti pritaikytos įvairių poreikių asmenims. S. Zybartas neslepia, kad tai yra didelis iššūkis profesinio mokymo sistemai. ŠMSM ieško galimybių remti programų ir aplinkos (ne tik vietos, bet ir įrankių bei priemonių) pritaikymą, mokytojų kvalifikacijos tobulinimą.

S. Zybarto teigimu, pradėti reikia nuo gerųjų praktikų suformavimo. Ne mažiau kaip 10-yje profesinio mokymo įstaigų visoje Lietuvoje nuo rudens bus įgyvendinamas projektas, kurio metu planuojama sukurti gerąsias specialiųjų poreikių turinčių asmenų įtraukties į profesinio mokymo programą praktikas. Jiems bus siūlomos profesijos atsižvelgiant į gebėjimus ir kompetencijas, o ne pagal specialų sąrašą. Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovo, mokymo įstaigos turės ieškoti individualių, nestandartinių sprendimų, taip pat galvoti ir apie tai, kaip palydėti asmenis į darbo rinką.

Į profesinio mokymo įstaigų tarybas bus įtraukiami ir savivaldybių, ir verslo atstovai. Tai, pasak S. Zybarto, gali prisidėti prie greitesnės profesinio mokymo programas baigusių asmenų integracijos į darbo rinką.

Į konferenciją atvažiavo neįgaliųjų įdarbinimo galimybėmis besidomintys žmonės iš visos Lietuvos.

Neįgalieji – neišnaudotas potencialas

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus vedėjas Linas Kadys pabrėžė, kad Lietuvoje trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Jo teigimu, turime 2 galimybes: kviestis darbo jėgą iš trečiųjų šalių arba panaudoti esamus išteklius. 100 tūkst. nedirbančių neįgaliųjų ir yra ta neišnaudota darbo jėga. Deja, kol kas šie žmonės sudaro tik 3 proc. visos darbo rinkos. L. Kadys įsitikinęs – kai trūksta darbuotojų, o šitiek žmonių nedirba, tai rodo, kad kažkas negerai su paramos sistema. Ją būtina tobulinti taip, kad, viena vertus, kiltų neįgaliųjų motyvacija dirbti, o kita vertus, darbdavys nebijotų jų įdarbinti ir nepatirtų išlaidų. Pradėti pokyčius reikėtų nuo viešojo sektoriaus.

Šioms mintims pritarė ir neįgaliųjų įsidarbinimu besirūpinančios VšĮ „Sopa“ vadovė Jurgita Kuprytė. Ji įsitikinusi, kad pirmiausia reikia pakeisti nuostatas (40 proc. apklaustų žmonių mano, kad diskriminacija įsidarbinant yra labai paplitusi). Šiuo metu vertinant neįgalumą išduodama rekomendacija dėl darbo pobūdžio ir sąlygų ne tik nepadeda, bet veikiau trukdo įsilieti į darbo rinką – nurodomi tik darbdavius gąsdinantys apribojimai, bet ne galimybės. Be to, neatsižvelgiama į pasikeitusias aplinkybes – pavyzdžiui, neregiai, pasitelkę technologijas, gali puikiai dirbti įvairius darbus.

VšĮ „Sopa“ turi didelę patirtį įdarbinant negalią turinčius žmones. J. Kuprytės teigimu, ne visi žmonės gali įsidarbinti patys, todėl labai svarbu jiems padėti. Reikia kalbėti su darbdaviu apie žmogaus negalią, apie tai, kaip jis gali dirbti. Norint, kad žmogus sėkmingai išsilaikytų darbe, svarbu parinkti jam tinkamą darbo laiką, trukmę, greitį, suteikti laiko prisitaikyti. Kartais padeda tokie paprasti dalykai kaip kortelės, kuriose užrašoma darbo eiga. Negalių yra labai įvairių, jos priežasčių labai daug, todėl negali būti vieno sprendimo. VšĮ „Sopa“ vadovė pateikia pavyzdį – intelekto sutrikimų turintis vaikinas sėkmingai dirba virtuvėje. Tačiau tam, kad jam sektųsi, reikėjo daug laiko praleisti kalbantis su darbdaviu, aptariant, kaip jam padėti.

Šiuo metu Užimtumo tarnyboje dirba vos 47 karjeros konsultantai. Tai labai mažai. J.Kup­rytė įsitikinusi, kad būtent tokiai pagalbai reikia skirti daugiau dėmesio.


Būtina remti žmogų, o ne instituciją

Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. Boguslavas Gruževskis apibendrina – valstybės siūlomos įdarbinimo priemonės turi didinti neįgaliųjų pasitikėjimą savo ateitimi darbo rinkoje. Taigi labai svarbu investuoti į žmogų ir didinti žmogaus, o ne priemonės ar institucijos vertę.

Pasak B. Gruževskio, apklausos rodo, kad dauguma darbdavių įdarbintų neįgaliuosius, jei šie turėtų tinkamą kvalifikaciją. Šiuo metu daugiausia neįgaliųjų dirba srityse, susijusiose su valymu, fasavimu, siuvimu, medienos gaminių gamyba. Žodžiu, dažniausiai yra nekvalifikuota darbo jėga. Tai rodo, kad būtinai reikia stiprinti negalią turinčių žmonių profesinį pasirengimą ir vidinę motyvaciją, o pradėti – nuo bendrojo ugdymo. Ypač svarbus profesinis rengimas, kuris turėtų būti orientuotas ne tik į konkrečios profesijos įgijimą, bet ir į motyvacijos formavimą.

Taip pat labai svarbu didinti neįgaliųjų vertę darbo rinkoje (atnaujinti kvotas, suteikti darbdaviams daugiau paskatų įdarbinti neįgaliuosius per piniginę paramą, mokesčių mažinimą ir pan.).

Būtina plėtoti ir socialines (įdarbinimo) paslaugas: tobulinti profesinį konsultavimą, teikti palydėjimo, transporto ir kitas paslaugas. Taip galima laimėti 2 kartus – šią pagalbą gali teikti taip pat negalią turintys žmonės, taigi, ir jie turėtų darbo.

„Neįgaliųjų įdarbinimas turi mažiau priklausyti nuo tarpininko ar darbdavio valios, o labiau – nuo kompetencijų, patirties ir ekonominės situacijos šalyje“, – įsitikinęs B. Gruževskis.

Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt