26
S, Gegužė
10 Nauji straipsniai

Ar Užimtumo didinimo programa padės įsidarbinti vilniečiams?

„Bičiulystės“ archyvo nuotr.

Integracijos keliu
Nustatymai

Gegužės mėnesį pradeda veikti nauja Užimtumo didinimo programa Vilniaus gyventojams. Programa bus įgyvendinta 2019–2020 metais, jai skirta 806 300 eurų, vykdymą organizuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bendradarbiaudama su Užimtumo tarnyba.

Programa padės susirasti darbo

Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktorius Jonas Bartlingas, pristatydamas naują programą, sakė, kad jos naudą pajus šimtai vilniečių, kurie šiuo metu sunkiai randa norimą darbą. „Aktyviai skatinsime vilniečių užimtumą ir aktyvumą, padėsime kelti kvalifikaciją, kuri atitiks darbo rinkos poreikius, padėsime integruotis į darbo rinką, joje išsilaikyti ir įgyti daug naudingų praktinių įgūdžių. Visa tai padės susirasti darbą, mažins socialinę įtampą ir atskirtį bendruomenėje“, – kalbėjo J. Bartlingas.

Užimtumo didinimo programa orientuota į trumpalaikius ar ilgalaikius bedarbius, kurie yra užsiregistravę Užimtumo tarnyboje. Parama galės pasinaudoti jaunuoliai, buvę globos namų auklėtiniai, neturintys 25 metų, nėščios moterys, asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, piniginės socialinės paramos gavėjai, prekybos žmonėmis aukos, grįžusieji į Lietuvą nuolat gyventi politiniai kaliniai, tremtiniai, asmenys, patiriantys socialinę riziką, bei vyresni kaip 40 metų asmenys.

Skelbiama, kad viena iš prio­ritetinių Užimtumo didinimo programos sričių – negalią turinčių žmonių įdarbinimas ir kad programoje galės dalyvauti neįgalieji, kurie atitiks numatytus kriterijus bei turės galimybes dirbti atsižvelgiant į jų profesinį pasirengimą, sveikatos būklę, kelionės į darbą ir atgal trukmę. Būtina sąlyga – jie turi būti užsiregistravę Užimtumo tarnyboje.

Užimtumo didinimo prog­ramoje galės dalyvauti ir ieškantys darbo, ir siūlantys laisvas darbo vietas. Darbdaviais galės būti savivaldybės įmonės, akcinės, uždarosios akcinės bendrovės, socialines paslaugas teikiančios ar ne pelno siekiančios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai bei biudžetinės ir viešosios įstaigos, kurių valdyme dalyvauja savivaldybės administracija, seniūnijos bei verslo įmonės, kurios veiklą vykdo sostinėje.

Darbdaviams už kiekvieną įdarbintą asmenį bus mokamos subsidijos, skirtos darbo užmokesčiui.

Programos rengėjai teigia, kad pirmenybė Užimtumo didinimo programoje dalyvausiantiems darbdaviams bus teikiama, jei jie įsipareigos įdarbinti savo įmonėje vieną ir daugiau neįgalių asmenų, taip pat – jei teiks asmeninio asistento paslaugą negalią turintiems asmenims ar prieinama forma ir technologijomis, kurios atitinka jo neįgalumo pobūdį, pagelbės sprendžiant buityje kylančias problemas.


Neįgalieji nėra prioritetinė grupė

Naujają programą paprašėme įvertinti VšĮ „SOPA“ vadovės Jurgitos Kuprytės. Jos nuomone, teiginys, kad programoje prio­ritetas teikiamas neįgaliesiems, yra abejotinas. „Išvardytos kategorijos asmenų, kuriems taikoma programa, bet tarp jų nėra žmonių, turinčių negalią, – sako J. Kuprytė. – Neįgalūs žmonės pagal šią programą gali būti įdarbinami tik tokiu atveju, jei jie atitinka kitus kriterijus, tai yra jei jiems yra daugiau kaip 40 metų, jei jie yra socialinės paramos gavėjai, nėščios moterys ir t. t., vadinasi, apribojimai yra labai dideli.“

VšĮ „SOPA“ vadovė Jurgita Kuprytė.

„SOPA“ vadovė pastebi, kad neįgalieji kaip atskira pažeidžiama grupė neįvardijama ne tik savivaldybėms skirtame Užimtumo didinimo įstatyme, bet ir socialinės apsaugos ir darbo ministro L. Kukuraičio 2017 m. pasirašytame įsakyme dėl užimtumo didinimo programos. „Mano nuomone, būtų teisingiausia, jei neįgalieji būtų įvardyti kaip atskira pažeidžiamų asmenų grupė, kuri yra remtina ir kuriai reikia papildomų priemonių“, – sako J. Kuprytė.

Ji teigiamai vertina nuostatą, kad prioritetas dalyvauti programoje ir gauti paramą bus teikiamas toms įmonėms, kurios negalią turintiems žmonėms teikia asmeninio asistento paslaugas. „Šia parama galbūt galės pasinaudoti nevyriausybinės organizacijos, kurios negalią turintiems žmonėms teikia asmeninio asistento paslaugas, pavyzdžiui, padeda nuvažiuoti iki poliklinikos ar kitos įstaigos“, – sako pašnekovė.

Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko, nors ir teigiamai vertina savivaldybių pastangas padėti įsidarbinti neįgaliesiems, Vilniaus miesto užimtumo programoje mato nemažai neaiškių nuostatų. Pavyzdžiui, programoje visiškai neišgryninta, kokias asmeninio asistento paslaugas galėtų teikti darbdaviai – jos teigimu, asmeninio asistento paslaugos dar tik išbandomos vienoje ar kitoje savivaldybėje, jos dar nėra reglamentuotos, vadinasi, darbdaviui palikta pačiam nuspręsti, kokios tos paslaugos galėtų būti.

Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko.

„Programoje sakoma, kad pirmenybė bus teikiama ir tiems darbdaviams, kurie „teiks informaciją asmeniui, turinčiam klausos ar regėjimo negalią, prieinama forma ir technologijomis, kurios atitinka jo neįgalumo pobūdį, – vieną iš nuostatų komentuoja J. Ivančenko. – Bet iš kur darbdavys gali žinoti, kokių priemonių reikia regos ar klausos negalią turinčiam žmogui? Darbdavius reikėtų konsultuoti tokiais klausimais, bet apie konsultavimą programos apraše nekalbama“, – sako J. Ivančenko.

Jos nuomone, apraše yra ir daugiau neapibrėžtų, neišgrynintų dalykų, vis dėlto didžiausias trūkumas, jos nuomone, yra tai, kad ši užimtumo programa nesprendžia nedarbo klausimo iš esmės: „Vėl pakliūname į tą patį uždarą ratą – darbdaviui siūlome subsidijas už įdarbintus žmones, bet norint spręsti neįgalių žmonių įdarbinimo problemas, reikia ne subsidijų, o pagalbos priemonių. Be to, jei norima orientuotis į sunkią negalią turinčius žmones, reikėtų ir darbo vietos palaikymo pasibaigus programai.“

J. Kuprytė taip pat sako abejojanti, ar ši užimtumo programa svariai prisidės mažinant neįgaliųjų nedarbą. Pasak jos, programa taikoma tik Užimtumo tarnyboje užsiregistravusiems asmenims, o tai padaręs yra tik kas dešimtas darbo neturintis neįgalusis. Be to, neįgalieji, norintys pasinaudoti programa, turi atitikti ir kitus kriterijus. „Manau, apribojimai yra tikrai dideli, todėl žmonėms realiai pasinaudoti šia programa mažai galimybių“, – sako VšĮ „SOPA“ vadovė.

Ateityje rengiant panašias programas pašnekovės rekomenduoja konsultuotis su neįgaliųjų organizacijomis – tai padėtų išgryninti prioritetus ir išvengti klaidų.

Sigita INČIŪRIENĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt