19
T, Birž
11 Nauji straipsniai

Projektų įvairovė – organizacijų išlikimo garantas

Patirtimi, kaip sekasi įgyvendinti papildomas veiklas, konferencijoje dalijosi Kauno miesto, Ukmergės rajono ir Pagėgių savivaldybės neįgaliųjų draugijų pirmininkai.

Integracijos keliu
Nustatymai

Jau kuris laikas Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektai nėra vienintelis neįgaliųjų draugijų išgyvenimo šaltinis. Daugelis jų įgyvendina socialinės integracijos per kūno kultūrą ir sportą, sveikatinimo projektus, tampa vietos veiklos grupių part­neriais. Lietuvos neįgaliųjų draugijos (LND) konferencijoje taip pat dalytasi gerąja patirtimi, diskutuota apie galimas naujas veik­las, kurios sustiprintų organizacijas. 

Neįgaliųjų organizacijų laukia pokyčiai

LND pirmininkė Jelena Ivančenko pabrėžė: turime ruoštis naujam Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos prog­ramos įgyvendinimo etapui, artėjančioms permainoms. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje jau pradedama diskutuoti apie tai, kaip turėtų keistis Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektai. Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, organizacijos turės atitikti tam tikrus reikalavimus teikiamoms paslaugoms, darbuotojams, patalpoms, gauti akreditaciją.

Ar neįgaliųjų organizacijos turėtų dėl to sunerimti? Pasak J. Ivančenko, labai svarbu šioms permainoms pradėti ruoštis iš anksto, ieškoti būdų, kurie padėtų neįgaliųjų organizacijoms sustiprėti, tapti savivaldybių partneriais.

Jau dabar kai kurių LND asocijuotų narių patirtis gali tapti sektinu pavyzdžiu kitoms.


Paslaugas perka savivaldybės

Nemažai šalyje veikiančių neįgaliųjų draugijų turi įsigijusios skalbimo mašinas, kai kurios – ir džiovinimo, lyginimo prietaisus, įsirengusios dušus. LND veiklos II dešimtmetyje tokie centrai buvo kuriami daugelyje miestų bei rajonų. Tačiau pasikeitus neįgaliųjų organizacijų veiklai ir nuo socialinių paslaugų perėjus prie socialinės reabilitacijos, tokios paslaugos nustotos finansuoti, o daugeliui centrų tapo sunku išgyventi.

Vis dėlto veiklesnės organizacijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su savivaldybėmis, rado išeitį. Pasirūpinusios higie­nos pasais, be kurių pastaruoju metu nei skalbimo, nei dušo paslaugų teikti negalima, šias paslaugas pasiūlė pirkti savivaldybėms. Ypač tai aktualu nedidelėse savivaldybėse, kuriose arba niekas tokių paslaugų neteikia, arba jų nepakanka.

Pagėgių savivaldybės neįgaliųjų draugijos pirmininkė Loreta Stašinskienė konferencijoje dalijosi savo patirtimi. Draugija turi 5 skalbimo mašinas, džiovyklę, lyginimo presą. Pasak jos, šiuo metu iš Neįgaliųjų draugijos savivaldybė perka higienos (skalbimo, dušo) paslaugas. Neįgaliesiems, mažas pajamas gaunantiems gyventojams savivaldybė kas mėnesį apmoka už vieną dušo ir vieną skalbimo paslaugą, jeigu reikia daugiau – žmonės susimoka patys. Be to, organizacija turi sudariusi sutartis su verslo įmonėmis (skalbia joms patalynę, staltieses ir pan.).

„Bendradarbiaudami su savivaldybe pasitvirtinome šių paslaugų įkainius. Pelno nesiekiame, bet iš to išsilaikome“, – sako L. Stašinskienė. Ji neslepia, kad reikia daug savanoriško darbo ir pastangų, vis dėlto džiaugiasi, kad pasiryžo imtis šios veiklos. O paslaugų poreikis tik auga.

Toks bendradarbiavimas naudingas visoms pusėms: ir savivaldybei, nes jos gyventojai gauna reikalingas paslaugas, ir žmonėms, nes jie gali jomis pasinaudoti, ir neįgaliųjų organizacijai, nes ji gauna papildomų pajamų, kurias gali panaudoti įvairioms draugijos veikloms.

Konferencijos dalyviai aktyviai diskutavo apie ateities planus.

Reikia įvairių paslaugų

Ukmergės rajono savivaldybei Neįgaliųjų draugijos teikiamos paslaugos taip pat labai reikalingos. Ypač pagalba namuose. Draugijos pirmininkė Zita Kviklienė pasakoja, kad žmonės buvo įpratę jas gauti nemokamai. O štai jau 5-erius metus draugija pratina neįgaliuosius, kad tikslinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) kompensacijos kaip tik ir skirtos gaunamoms paslaugoms apmokėti.

Šiuo metu Ukmergės rajono neįgaliųjų draugija dalyvauja savivaldybės socialinių paslaugų programoje – gauna lėšų vieno darbuotojo atlyginimui, apmokama už degalus. Draugija prižiūri 14 žmonių, kuriems reikalinga pagalba namuose. Už šias paslaugas jie susimoka pagal savivaldybės nustatytus įkainius – iki 20 proc. gaunamų pajamų. Daugiausiai už pagalbos namuose paslaugas vienas žmogus moka 113 eurų per mėnesį, mažiausiai – 5 eurus. Šie pinigai – tai draugijos uždarbis.

Pasak Z. Kviklienės, pagalbos namuose paslaugų poreikis – didžiulis. Rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, daugėja senyvo amžiaus žmonių, kurie dažnai yra vieniši, nėra kam jais pasirūpinti. Į tokio darbo patirties turinčią draugiją pagalbos dažnai kreipiasi jų vaikai, artimieji. Vienas tokių atvejų – 92 metų senelis, nenorintis palikti savo namų. Neįgaliųjų draugija ėmėsi jam padėti, o sąskaitą už atliktas paslaugas pateikia vaikams.

Z. Kviklienės nuomone, tokios paslaugos – gera niša neįgaliųjų organizacijoms. Ukmergiškiai netgi svarsto, ar neįkūrus globos namų tokiems vienišiems žmonėms. Juolab kad šiuo metu tam gana palankios aplinkybės – tokius namus būtų galima įkurti Petronyse, uždarytos mokyklos pastate. Žinoma, be savivaldybės pagalbos neišsiverstų, nes reikia ir remonto, ir keltuvo į antrą aukštą. „Petronyse gyvenantiems 13 vienišų žmonių tai būtų esminis pokytis, – svarsto Z. Kviklienė. – Prireikus kur nors išvykti šeimos nariams 2–3 naktimis čia būtų galima palikti savo artimuosius.“


Organizacijas stiprina Europos Sąjungos projektai

Dar viena galimybė išplėsti veiklą bei sustiprinti pačią organizaciją – Europos Sąjungos projektai. Kol kas juos rengti ryžtasi dar nedaugelis, tačiau tai padarę tikrai nesigaili.

Pagėgių savivaldybės neįgaliųjų draugija įgyvendina Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą ,,Iniciatyvos suteikiant profesinio tobulinimo paslaugas darbingo amžiaus ekonomiškai neaktyviems gyventojams“.

Neįgaliųjų draugijos pirmininkė L. Stašinskienė pasakojo, kad įgyvendinant šį projektą 20 žmonių bus suteiktos siuvimo įgūdžių tobulinimo paslaugos, jie bus skatinami įsitraukti į darbo rinką. 3 mėnesius trukusius mokymus jau baigė pirmoji 7 žmonių grupė.

Pasak L. Stašinskienės, projektą parašyti nebuvo lengva, tačiau jis tikrai duos daug naudos – žmonės išmoks siuvimo amato, galbūt įsidarbins, o draugijai liks projektui įgyvendinti įsigyta įranga (siuvimo mašinos, stalai ir kt.), kuria galės naudotis ir kiti neįgalieji.

Neįgaliųjų draugijos pirmininkė atvira: „Tokius projektus vykdyti nėra lengva, tačiau ryžtis verta.“


Galimybių yra ir daugiau

LND projektų vadovė Lina Arlauskienė įsitikinusi: visos neįgaliųjų draugijos gali išplėsti savo veiklas, imtis naujų projektų. Pasak jos, reikėtų neapsiriboti tik savivaldybių projektais, mat yra ir daug kitų, kuriuose galima dalyvauti. Neįgaliųjų įdarbinimui skirtas ES projektas galėjo būti įgyvendinamas visose apskrityse, tačiau jo ėmėsi tik LND ir Kauno miesto neįgaliųjų draugija.

Konferencijos dalyvius L. Arlauskienė supažindino ir su kitomis galimybėmis teikti projektus. Pavyzdžiui, Kultūros taryba remia meninio pobūdžio projektus. „Nebijokite išeiti iš savivaldybių konkursų lygmens“, – drąsino ji, pagirdama tam pasiryžusias draugijas.

LND projektų vadovė minėjo ir Sporto rėmimo fondą, neįgaliųjų projektus laikantį prioritetiniais (jiems skiriama 10 proc. fondo lėšų), Sveikatos rėmimo fondą. Švietimo mainų paramos fondui galima teikti projektus, leidžiančius išvykti, susipažinti su kitų šalių gerąja patirtimi.

Nežinantiems nuo ko pradėti, kaip tokius projektus parengti, LND žadėjo padėti, patarti. Svarbiausia, kad draugijos turėtų idėjų, sumanymų, pačios norėtų keistis.


Verslą plėtoti nelengva

Kauno miesto neįgaliųjų draugija yra išbandžiusi ir kitokią socialinio verslo idėją – paslaugas neįgaliesiems teikė ne pati, o jos įmonė. Draugijos pirmininkas Ignas Mačiukas pasakojo, kad viešoji įstaiga „Sigana“, iš bankrutavusių „Senųjų Kapsų“ perėmusi neįgaliųjų technikos remontui skirtos įrangos likučius, toliau tęsė šią veiklą. „Sigana“ dalyvaudavo Techninės pagalbos neįgaliesiems centro skelbiamuose konkursuose, gaudavo finansavimą ir teikė paslaugas iš pradžių Kauno, vėliau – ir Tauragės, Alytaus, Marijampolės apskrityse. Įsigijo papildomos technikos, žmonės buvo patenkinti greitai ir kokybiškai atliekamomis paslaugomis. Dažniausiai vežimėlį ar vaikštynę meistras suremontuodavo neįgaliojo namuose. Prireikus sudėtingesnio remonto, žmogui palikdavo pakaitinį vežimėlį, o sugedusį veždavosi į Kauną. Pasak I. Mačiuko, per metus „Sigana“ suremontuodavo apie 600-700 vežimėlių bei kitokios neįgaliųjų technikos.

Deja, įmonė savo veiklą turėjo sustabdyti. Neįgaliųjų technikos remonto paslaugų viešųjų pirkimų konkursą visoje Lietuvoje, išskyrus Klaipėdos apskritį, laimėjus kitai įmonei, „Sigana“ negavo finansavimo ir teiktas paslaugas turėjo nutraukti, nes reikia nemažų investicijų būtinoms detalėms (ratukams, padangoms, pakojams, diržams ir pan.) įsigyti. Neįgalieji už remonto paslaugas nemoka, tad įmonei nepavyktų ne tik užsidirbti, bet netgi susigrąžinti patirtų išlaidų. Tačiau I. Mačiukas nuleisti rankų nežada – ateity planuoja ir vėl dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir įmonės veik­lą atgaivinti.


Socialinis verslas – perspektyvi veikla

LND pirmininkė J. Ivančenko sutiko, kad investicijų reikalaujančios veiklos yra rizikingos ir nebūtinai pasiteisinančios, joms sunku konkuruoti rinkoje. „Bet tai nereiškia, kad socialinis verslas apskritai negali egzistuoti, – sakė ji. – Štai Birštono neįgaliųjų draugija turi savo rankdarbių parduotuvę – tai irgi socialinis verslas. Kiekviena draugija užsiima kokia nors išskirtine veikla, kuriai nereikia papildomų investicijų. Jūsų dirbiniai patrauklūs, kokybiški, juos galite parduoti ir pinigus vėl investuoti į naujas veiklas ar dar labiau plėsti turimas – stiprinti pačią organizaciją. Reikia tik pagalvoti, kaip tai pateikti. Gal originalų rankų darbo papuošalą įdėti į dailią dėžutę, sugalvoti logotipą, jo nuotrauką įkelti į elektroninę parduotuvę ar feisbuko paskyrą – ir reikalai pajudės.“

Galbūt viena draugija kurs kokybiškus papuošalus, o kita užsiims mezgimu, viena teiks transporto paslaugas, o kita atidarys kepyklėlę ir keps gardžias bandeles ar siūlys skanius pietus – ir vieni, ir kiti darbai verti dėmesio ir pastangų. „Visi tikrai galim surasti naujų veiklų, pagalvoti, kaip patraukliau jas pateikti ir nerimo dėl ateities bus mažiau“, – įsitikinusi LND pirmininkė.

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt