17
T, Lie
10 Nauji straipsniai

Nuo kitų metų – naujos paslaugos neįgaliesiems

Neįgaliųjų reikalų departamento di­rek­toriaus pavaduotoja, vykdanti direktoriaus funkcijas, Jolanta Šliužienė.

Integracijos keliu
Nustatymai

Lietuvoje pernelyg daug negalią turinčių žmonių gyvena globos įstaigose. Nemažai iš jų, gavę tinkamą pagalbą, galėtų gyventi kartu su visais bendruomenėje. Nuo 2020 metų prasidės antras institucinės globos pertvarkos etapas, kuriame bus toliau kuriama paslaugų bendruomenėje infrastruktūra ir išbandomos naujos paslaugos, padėsiančios žmonėms ilgiau išlikti savarankiškiems. Apie tai kalbamės su Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriaus pavaduotoja, vykdančia direktoriaus funkcijas Jolanta Šliužienė, ir Programų ir stebėsenos skyriaus vedėja Marija Oleškevičiene. 

Nuo didelių įstaigų prie paslaugų bendruomenėje

Šiuo metu 24-iose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžiose globos įstaigose gyvena 6 500 žmonių, turinčių neįgalumą dėl proto ir psichikos negalios. Dar 400 laukia eilėje. Pasak J. Šliužienės, didelėse socialinės globos įstaigose teikiamos paslaugos neužtikrina negalią turinčio žmogaus oraus gyvenimo. Esama situacija neatitinka JT Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų, kurios nurodo, kad kiekvienas žmogus turi teisę gyventi ten, kur nori, ir su kuo nori.

M. Oleškevičienė atkreipia dėmesį, kad tyrimas, kuriuo buvo vertinami globos įstaigoje gyvenančių asmenų poreikiai, parodė, kad dalis iš jų yra iš dalies savarankiški ir galėtų gyventi bendruomenėje. „Kad proto ir psichikos negalią turintys žmonės išeitų iš globos įstaigų, turime jiems pasiūlyti pagalbą. Deja, šiuo metu dar nėra sukurtas bendruomeninių paslaugų tinklas“, – papildo J. Šliužienė. Siekiant pakeisti situaciją, prieš kelerius metus pradėta institucinės globos pertvarka. Pirmojo etapo tikslas buvo sukurti pertvarkai reikalingas sąlygas ir didinti paslaugų prieinamumą. Antrajame etape bus plečiama paslaugų infrastruktūra regionuose ir pradedamos teikti naujos paslaugos.

Neįgaliųjų reikalų departamento Programų ir stebėsenos skyriaus vedėja Marija Oleškevičienė. 

Steigiamos naujos įstaigos, plėtojamos naujos paslaugos

J. Šliužienės teigimu, viena iš projekto dalių bus skirta infrastruktūrai sukurti. Europos socia­linio fondo lėšomis 6 regionuose (35 savivaldybėse) bus pastatyta arba pritaikyta paslaugoms daugiau nei 130 objektų: grupinio gyvenimo namai, dienos užimtumo centrai ir pan. Svarstoma parengti tipinį grupinio gyvenimo namų projektą, kurį galėtų naudoti planuojantieji teikti šias paslaugas. Jis būtų suprojektuotas remiantis gerąja tokio tipo statinių praktika, universalaus dizaino principais ir pan.

Kita lėšų dalis skirta naujoms paslaugoms plėtoti. Bus teikiamos apsaugoto būsto, pagalbos įsidarbinant ir pagalbos priimti sprendimus paslaugos. Taip pat žadama steigti socialines dirbtuves. Pasak J. Šliužienės, šios paslaugos pasirinktos su neįgaliųjų nevyriausybinėmis organizacijomis aptarus, kokia pagalba būtų reikalingiausia.

Pirmo etapo metu siekiant išbandyti pradėtos teikti kai kurios iš šių paslaugų. Apsaugotame būste apgyvendinti 22 asmenys (Tauragėje, Šiauliuose, Utenoje ir Vilniuje), pagalbos įsidarbinant paslaugas gauna 20 asmenų Vilniaus ir Kauno regionuose.


Apsaugotas būstas

Apsaugotas būstas – tai paslauga, kai proto ar psichikos negalią turintys asmenys apgyvendinami jiems suteiktame būste ir tvarkosi savarankiškai, gaudami minimalią atvejo vadybininko pagalbą (iki 7 val. per savaitę). Apsaugoto būsto gyventojai patys gaminasi maistą, tvarkosi, apsiperka, lankosi užimtumo centruose, poliklinikose, kultūriniuose reginiuose. Atvejo vadybininkas pataria iškilus prob­lemoms, padeda tvarkyti finansus, pajamas, ugdo savarankiškumą, padeda atkurti socialinius ryšius. Jis taip pat stebi gyventojų sveikatos būklę, prižiūri, ar vartojami paskirti medikamentai. Viename tokiame būste gali gyventi iki 4 asmenų.

Pasak M. Oleškevičienės, pirmo etapo patirtis rodo, kad apsaugoto būsto paslauga pasiteisino. Globos namų gyventojai, apsigyvenę savarankiškai, pradėjo galvoti apie įsidarbinimą, pagerėjo jų sveikatos būklė. Svarbu tai, kad žmonės pamažu atranda ryšį su vietos bendruomene, įsilieja į jos gyvenimą. M. Oleškevičienė neslepia, kad surasti tinkamus būstus buvo neleng­va – išgirdę, kad juose gyvens proto ir psichikos negalią turintieji, butų savininkai išsigąsdavo. Tačiau susipažinę su naujaisiais gyventojais susibičiuliavo.

J. Šliužienė atkreipia dėmesį, kad apsaugotame būste apgyvendinami tik tie žmonės, kurie gali savimi pasirūpinti (padedant minimaliai). Lygiagrečiai bus plėtojamos ir kitos paslaugos bendruomenėje: grupinio gyvenimo namai (jie skirti nesavarankiškiems asmenims, kuriems reikia nuolatinės pagalbos) ir savarankiško gyvenimo namai (iš dalies savarankiškiems asmenims).


Kelias į darbinę veiklą – nuo socialinių dirbtuvių

Tikimasi, kad apsaugotame būste ar savarankiško gyvenimo namuose apsigyvenę asmenys įsilies į bendruomenės gyvenimą – lankys dienos centrus, pradės dirbti. Siekiant padėti įgyti darbinių įgūdžių bus kuriamos socialinės dirbtuvės. Planuojama įsteigti apie 12 socialinių dirbtuvių, kurios pasiskirstys skirtinguose miestuose priklausomai nuo darbingo amžiaus žmonių skaičiaus toje vietoje. Vienose socialinėse dirbtuvėse dirbtų ne daugiau kaip 10 proto ar psichikos negalią turinčių žmonių. Su jais nebus sudaromos darbo sutartys, jie bus paslaugų gavėjai ir lavins darbinius įgūdžius realioje darbo aplinkoje. Už tai gaus nedidelę išmoką. Pasak M. Oleškevičienės, socialinės dirbtuvės turės stengtis savo paslaugas ar gaminamą produkciją parduoti – ne mažiau kaip 5–10 proc. pajamų turėtų būti gaunama iš to. Na, o idėjų, ką tokios dirbtuvės galėtų veikti, yra įvairių – nuo pakuočių surinkimo iki prieskoninių žolelių auginimo, aplinkos tvarkymo. Švedijoje socialinėse dirbtuvėse atliekamas automobilių remontas. Žmogus socialinėse dirbtuvėse dirbtų ne 8 valandas, o tiek, kiek gali.

J. Šliužienės teigimu, liepos–rugpjūčio mėn. bus ieškoma part­nerių, galinčių teikti šias paslaugas. „Socialines dirbtuves galėtų steigti ir dienos centrai, jiems tik reikėtų žengti kitą žingsnį – pabandyti parduoti savo dirbinius. Dėl to bus skiriama lėšų ne tik socialinio darbuotojo, socialinio darbuotojo padėjėjo, kurie padėtų darbo vietoje, bet ir rinkodaros specialisto, gamybos organizavimo meistro atlyginimams apmokėti.


Pagalba – ir įsidarbinant, ir priimant sprendimus

Pasak M. Oleškevičienės, dar viena paslauga, kuri galėtų padėti neįgaliesiems įsilieti į darbo rinką – įdarbinimas su pagalba. Paslauga susideda iš dviejų dalių: darbo paieškos ir palydimosios pagalbos įsidarbinus. Darbo asistentas padės ne tik susirasti darbą, bet ir jame išsilaikyti. Pasak J. Šliužienės, asistentas – didelė pagalba ne tik žmogui, bet ir darbdaviui: „Kai žinos, kad yra užtikrinama pagalba negalią turinčiam darbuotojui, darbdavys jausis saugiau ir noriau jį priims.“

Dar viena paslauga, kuri bus plėtojama antrajame pertvarkos etape – pagalba priimant sprendimus. Ši paslauga reikalinga tais atvejais, kai žmogui nustatomas neveiksnumas vienoje ar kitoje srityje – ar tai būtų piniginiai sandoriai, ar sveikatos klausimai ir pan. Jei asmuo turi globėją, sprendimus gali padėti priimti jis, bet jei nėra artimo žmogaus, tai galėtų būti ir profesionalus pagalbininkas sprendimams priimti. Pasirašyti pagalbos priimant sprendimus sutartis galima ir dabar, tačiau nuo neveiksnumo pertvarkos tokia galimybe pasinaudota tik 12 kartų.

Projektas, kurį administruos Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM, tęsis 36 mėnesius. O kas toliau? „Manome, kad savivaldybės turėtų prisiimti atsakomybę, kaip tai nurodyta Vietos savivaldos bei Socialinių paslaugų įstatymuose, ir pradėti pačios teikti paslaugas bend­ruomenėje. Jos gali tai daryti jau dabar. Jei savivaldybė pasiruošusi mokėti už asmens išlaikymą globos įstaigoje, šiuos pinigus galėtų skirti naujoms paslaugoms plėtoti. Juolab kad, pavyzdžiui, apsaugoto būsto paslauga jau yra įtraukta į Socialinių paslaugų katalogą“, – sako J. Šliužienė. Ji pabrėžia, kad naujos paslaugos vis tiek turės atsirasti – nuo 2024 metų nebebus galima siųsti asmenų į pertvarkomas globos įstaigas, o nuo 2030-ųjų – į visus valstybinius socialinės globos namus.

Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt