17
K, Spa
12 Nauji straipsniai

Neįgaliųjų atstovai prašo prezidento vetuoti Seime priimtas Socialinių įmonių įstatymo pataisas

Alytuje veikiančioje kepyklėlėje dirba negalią turintys žmonės.

Integracijos keliu
Nustatymai

Kelerius metus svarstyta neįgaliųjų užimtumo sistemos reforma baigėsi neesminiais Socialinių įmonių įstatymo pokyčiais. Seimo priimtas įstatymas sukėlė daug diskusijų, o neįgaliųjų atstovai prašo prezidento vetuoti šį teisės aktą. 

Kokie pokyčiai numatyti?

Socialinių įmonių įstatymo nauja redakcija numato, kad negalią turintys darbuotojai, kuriems nustatytas 0–40 proc. darbingumo lygis, vidutinis ir sunkus neįgalumo lygis (perei­namuoju laikotarpiu, t.y. iki 2020 m. liepos 1 d. – ir vidutinių bei didelių specialiųjų poreikių lygis) ir toliau bus remiami visą jų darbo socialinėje įmonėje laikotarpį. Na, o darbuotojams, kuriems nustatytas 45–55 proc. darbingumo lygis, lengvas neįgalumo lygis (pereinamuoju laikotarpiu – ir nedidelių specia­liųjų poreikių lygis) valstybės pagalba bus skiriama ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Išimtis numatyta tik intelekto sutrikimų turintiems asmenims.

Skirsis ir subsidijos dydžiai: neįgalieji, turintys sunkų neįgalumo lygį, arba tie, kuriems nustatytas ne didesnis kaip 25 proc. darbingumo lygis, gaus iki 75 proc. atlyginimo dydžio subsidiją; turintiesiems vidutinį neįgalumo lygį arba tiems, kuriems nustatytas 30–40 proc. darbingumo lygis, galės būti skiriama 60 proc. atlyginimo dydžio subsidija; visiems kitiems subsidijos dydis bus ne didesnis kaip 50 proc.

Socialinei įmonei galės būti skiriamos subsidijos ne tik darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms, bet ir neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti bei jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti; tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti. Taip pat numatyta valstybės pagalba gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti; administravimo, transporto, asistento išlaidoms.

Naujoje įstatymo redakcijoje numatyta, kad bent 75 proc. socialinių įmonių pelno turės būti panaudota įmonių veiklos tikslams, susijusiems su jose įdarbinamų asmenų iš tikslinių grupių grįžimo į darbo rinką ir jų socialinės integracijos skatinimu.

Prie neįgaliųjų įtraukties į darbo rinką turėtų prisidėti ir Užimtumo įstatyme numatytos naujos įdarbinimo su pagalba paslaugos: pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras ir lydimoji pagalba įsidarbinus. Įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2020 m. sausio 1 d.

Nors už naujas nuostatas balsavo 65 Seimo nariai (prieš – 6, susilaikė 29), tačiau jų priėmimas įžiebė nemažai diskusijų.


Prieš: nesprendžia neįgaliųjų įdarbinimo problemos iš esmės

Dalis Seimo narių nepritarė šiam įstatymui. „Jau šiandien dirbantys neįgalieji yra remiami nevienodomis sąlygomis – vieni remiami 3 milijonais užimtumo fondo pinigų, kitus įdarbinančias įmones remiame 30 milijonų mokesčių mokėtojų pinigų turėdami labai ribotą rezultatą“, – sakė Seimo narė Ingrida Šimonytė.

„Pripažįstu, kad kai kurios įstatymo pataisos sprendžia kai kurias problemas, kurios šiuo metu kyla subsidijuojant socialines įmones ir galbūt šiek tiek suvaldys dabar nevaldomą mokesčių mokėtojų lėšų poreikio augimą, bet vis dėlto kartu sukuria ir tam tikrų papildomų spragų, vienas dalykas, o kitas dalykas – neišsprendžia problemos iš esmės ir neatliepia JT Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų, kad neįgalieji turėtų būti mūsų sudėtinė dalis visame kame, įskaitant ir darbo rinką. Ir kad visos įmonės, visi darbdaviai, ir viešame sektoriuje, ir privačiame, kurie nori samdyti neįgaliuosius, galėtų siekti tos pačios paramos, o neįgalieji galėtų rinktis, koks darbdavys jam yra parankiausias“, – argumentus dėstė Seimo narė. I. Šimonytė kartu su Justu Džiugeliu siūlė, kad naujai pri­imamos įstatymo nuostatos galiotų iki 2021 m. Per tą laiką būtų galima paruošti tinkamas užimtumo rėmimo priemones bend­rajai atvirai darbo rinkai.

Šiai nuostatai pritarė ir Seimo narė Gintarė Skaistė. Jos teigimu, priėmus siūlomas įstatymo pataisas valstybės paramos modelis išliks labiau orientuotas į pagalbą įmonėms, o ne tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims. Pasak G. Skaistės, Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė 7 rekomendacijas, kaip galima būtų patobulinti įstatymą, kad jis būtų skaidresnis ir aiškesnis, tačiau nė į vieną iš šių pastabų nebuvo atsižvelgta.

„Lietuvoje neįgaliųjų skurdas yra vienas iš didžiausių ES. Jame gyvena vienas iš 4 neįgaliųjų. Kasmet, nepaisant vis didėjančių valstybės subsidijų, sukuriamų darbo vietų mažėja ir tų darbo vietų, kurios sukuriamos už šitas valstybės lėšas, vidutinis apmokėjimas nesiekia 500 eurų, – sakė Seimo narys Vytautas Bakas. – Daugelyje ES šalių veikia sistema, kuri padeda neįgaliesiems įsidarbinti – teikiamos paslaugos, pritaikomos darbo vietos. Jei norime, kad toliau tęstųsi neįgaliųjų skurdinimas, balsuokime už šį įstatymą.“ Jo teigimu, užuot rėmus įmones, reikia sukurti sistemą, kuri padėtų neįgaliesiems gauti orų darbo užmokestį.

„Nebuvo politinės valios išspręsti klausimą iš esmės pasakant, kad mūsų prioritetas yra atvira darbo rinka. Turėtume būti už integraciją, o palaikome segregaciją“, – naujai įstatymo redakcijai prieštaravo ir Seimo narė Monika Navickienė.


Už: saugome neįgaliuosius nuo nedarbo

Kitokios nuomonės buvo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė: „Šitas projektas išsprendžia I ir II grupės žmonių, kurių darbdaviai nelabai nori priimti, problemas.“ Jos teigimu, prie atviros darbo rinkos siekiama pereiti palaipsniui. R. Šalaševičiūtė priminė, kad Seimas pritarė Gyventojų pajamų mokesčių pakeitimo projektui – visi neįgalieji bus remiami padidinus jiems neapmokestinamąjį pajamų dydį.

Seimo nario Rimanto Jono Dagio teigimu, rastas kompromisinis kelias, tačiau turbūt nė viena pusė nėra iki galo patenkintos tokiu sprendimu. „Viena grupė labai atstovavo, kad viską turėtume spręsti per atvirą rinką. Kita pusė – socialinės įmonės, kurios teigė, kad neįgalieji jokių šansų integruotis kitaip neturi. Europinė praktika yra labai įvairi, turime žiūrėti, kokia yra reali situacija“, – sakė Seimo narys. Jo teigimu, priimti į atvirą darbo rinką orientuotas pataisas – tai pasakyti visuomenei, kad socialinės įmonės yra uždaromos, o jose dirbantys žmonės neturės darbo.


Kreipėsi į prezidentą

Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF) kreipėsi į LR Prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydamas vetuoti Seime priimtas Socialinių įmonių įstatymo pataisas.

„Priimtos pataisos, deja, nesprendžia problemos iš esmės – ir toliau sudaromos sąlygos veikti socialinėms įmonėms: išskirtines sąlygas turintiems subjektams, sukuriantiems galimybę piktnaudžiavimui bei neefektyviam valstybės lėšų panaudojimui“, – sako LNF administracijos direktorė Henrika Varnienė.

LNF atstovai atkreipė dėmesį, kad naujoji įstatymo redakcija pažeidžia LR Konstitucijos 48 straipsnį, užtikrinantį kiekvienam žmogui teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas – Socialinių įmonių įstatyme valstybės parama numatyta tik socialinėse įmonėse dirbantiems neįgaliesiems, pažeidžiant teises tų, kuriems jokia parama įsidarbinti neskiriama.

„Be to, socialinių įmonių modelis neskatina žmonių su negalia įgalinimo ir integracijos, neatitinka tarptautinių mūsų šalies įsipareigojimų: Lietuva dar 2010 metais ratifikavo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, kuri akcentuoja žmonių su negalia įdarbinimo atviroje rinkoje skatinimą“, – teigiama LNF išplatintame pranešime spaudai.

LNF įsitikinimu, kosmetinės pataisos, nedidinančios žmonių su negalia galimybių dalyvauti atviroje darbo rinkoje, tik įtvirtina esančią neteisingą sistemą bei nesukuria prielaidų kurti Gerovės valstybę, kurios nori tiek Prezidentas, tiek ir negalią turintys šalies piliečiai.

Aurelija BABINSKIENĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt