23
Š, Rugs
7 Nauji straipsniai

Stovykloje – pažintis su įtraukia sporto šaka

Tadeušas Šimkovičius mokė „skaityti“ žemėlapį, legendas.

Integracijos keliu
Nustatymai

Orientavimosi sportas – įdomi ir patraukli sporto šaka. Tinka ji ir neįgaliesiems, mat varžybose dalyvaujama ne tik siekiant kuo greičiau įveikti paslėptais objektais paįvairintą trasą, bet ir judant takeliais spręsti galvosūkiams prilygstančias užduotis. Lietuvos neįgaliųjų draugijos Šventojoje surengta pažintinė orientavimosi sporto treniruočių stovykla tuo įsitikinti leido patiems šiuo sportu susidomėjusiems žmonėms.

Suvienijo noras išbandyti naują sporto šaką
Orientavimosi sporto treniruočių stovyklai vadovavo šio sporto profesionalas, Europos ir pasaulio čempionas Tadeušas Šimkovičius. Neįgaliojo vežimėliu judantis vadovas orientavimosi sportu domisi jau 23 metus. Per šį laiką apkeliavo visą Europą, Lietuvai atstovavo Japonijoje vykusiame čempionate. „2020 metais kviečia Honkongas. Gal kas nors iš jūsų pateks į rinktinę ir iškovos aukštesnę vietą nei šiemet pasaulio čempionate mūsų komandos pelnyta 8-oji“, – įsitraukti į orientavimosi sportą drąsino T. Šimkovičius.

Didžioji stovyklos dalyvių dauguma apie neįgaliesiems skirtą orientavimosi sportą nedaug težinojo. Telšietė Vilija Jocienė neslėpė maniusi, kad treniruočių metu teks bėgioti ir ieškoti miške paslėptų objektų. Trumpam net buvo suabejojusi, ar sugebės, mat greitis – ne stiprioji jos pusė. Ypač kai didžiąją laiko dalį praleidžia ramiai: dirbdama bibliotekoje ar kurdama įvairius rankdarbius. Fizinio aktyvumo stoka ją ir paskatino užsiregistruoti į šią stovyklą.

Panašiai manė ir į stovyklą atvažiavusi panevėžietė Dalia Hokušienė. Moteris prisiminė gal prieš tris dešimtis metų Giruliuose išbandžiusi orientavimosi sportą. Tada iš tikrųjų reikėjo kuo greičiau surasti paslėptus punktus.

Visus stovyklos dalyvius suvienijo noras patiems išmėginti šį sportą, patirti naujų įspūdžių. Vilnietis Gintas Grybė žaidžia tenisą, kerlingą. Rateliais judančiam vyrui patinka aktyvios sporto šakos, todėl nusprendė išbandyti ir dar vieną. Tauragiškis Petras Kasanavičius prisiminė nuo šeštos klasės, kai tik prasidėjo geografijos pamokos, susidomėjęs žemėlapiais, analizavęs sutartinius ženklus, netgi pats mėgėjišką žemėlapį pasidaręs. Orientavimasis gamtoje patrauk-lus atrodė ir iš sostinės atvykusiai Eglei Volungevičiūtei. Moteris sakė jaunystėje labai mėgusi kalnų turizmą, tad turi šiokios tokios patirties.

LND surengtos orientavimosi sporto treniruočių stovyklos dalyviai. 

Orientavimosi sporte – ne naujokai
Tarp stovyklos dalyvių buvo ir pora šį sportą jau gerai išmanančių dalyvių.

Marijampolietis Almas Matulaitis Į LND surengtą orientavimosi treniruočių stovyklą atvažiavo kaip vadovo padėjėjas.

Orientavimosi sportu Almas susidomėjo prieš ketverius metus. Vaikinas gerai prisimena, kaip visai nieko apie jį neišmanydamas, nė vienoje treniruotėje nedalyvavęs, su neįgaliųjų sporto klubo „Šešupė“ nariais nuvažiavo į Kaune vykusį Lietuvos neįgaliųjų orientavimosi sporto čempionatą. Intuicija, bendrosiomis žiniomis pasikliovęs Almas tąsyk be klaidų įveikė pusę trasos.

Netikėta sėkmė vaikiną paskatino labiau pasidomėti šiuo sportu. Panaršęs internete parsisiuntė orientacininkų naudojamų sutartinių ženklų lentelę, vadovėlį. Kuo daugiau domėjosi, tuo įdomiau buvo. Tačiau netruko suprasti, kad pirmosiose varžybose lydėjusi sėkmė tebuvo laimingas atsitiktinumas. Pasak jo, orientavimosi sportas reikalauja daug susikaupimo, įsigilinimo. Netgi vadovėlio skaitymas priminė nelengvą psichologinę paskaitą. „Paviršutiniškai versdamas knygos lapus tikrai nesuprasi, apie ką joje rašoma“, – prisimena Almas. Tačiau tai jo neišgąsdino. Norėjosi kuo geriau perprasti orientavimosi ypatumus. Tai, ką sužinodavo, pasitik-rindavo kasmet dvejose-trejose šio sporto varžybose.

Dar daugiau patirties įgijo kartu su Lietuvos neįgaliųjų orientavimosi sporto rinktine išvykęs į užsienyje vykusius čempionatus. Tiek pasaulio, tiek Europos čempionatuose sportininkams parengtas trasas gali išbandyti ir mėgėjai. „Elito klasės sportininkai atstovauja šaliai, o mėgėjai pasitikrina savo asmeninius gebėjimus, – pasakoja A. Matulaitis. – Jų rezultatai čempionate nefiksuojami, bet žinojimas, kad visai neblogai įveikei trasą, įkvepia ir toliau treniruotis.“ Kroatija, Čekija, Slovėnija – tai šalys, kuriose vykusiose varžybose Almas kaupė patirtį, mokėsi iš profesionalių sportininkų. Dalyvavo jis ir šią vasarą Lietuvoje surengtame Pasaulio čempionate. „Siekio“ klubo, kuriam šiuo metu jis priklauso, nariai iš Marijampolės į Birštoną, Aukštadvarį, Rumšiškes, golfo laukus ar „Harmony“ parką atvykdavo kasdien. Almas praėjo visas čempionato trasas.

Kauniečio Virgio Takulinsko orientavimosi sporto naujoku taip pat nepavadinsi. Kelerius metus tuo besidomintis vaikinas nuolat dalyvauja varžybose, ir jam neblogai sekasi. Virgis sako jau „išaugęs“ iš pradedančiųjų klasės ir priskiriamas elitui. Nors šįsyk į LND surengtą treniruočių stovyklą atvyko kaip bičiulio Pauliaus Šiaučiūno pagalbininkas, sako ir pats žinias pagilinęs, naudingos praktikos įgijęs. Orientavimosi sportas reikalauja daug patirties, loginės intuicijos. O tai galima išsiugdyti tik kantriai dirbant, nuolat treniruojantis.

Nelengva orientavimosi sporto abėcėlė
T. Šimkovičius stovyklautojams papasakojo, kad orientavimosi sportas yra keturių rūšių. Trasą galima įveikti bėgte, dviračiais, slidėmis ir judant takais. Pastarasis būdas ir yra priimtiniausias neįgaliesiems. Čia svarbiausia ne greitis, o mąstymas, gera orientacija, mokėjimas skaityti žemėlapius, naudotis kompasu, gebėjimas priimti sprendimus. „Orientavimosi sporte bėgte reikia atbėgti, pasižymėti prie rasto objekto ir bėgti toliau, – aiškino T. Šimkovičius. – Mums reikia iš punkte sustatytų penkių ženklų – prizmių rasti tą, kuri nurodyti legendoje. Tam reikia pasitelkti nemažai žinių: žinoti sutartinius ženklus, mokėti žemėlapį suderinti su konkrečia vietove, žvilgsniu įvertinti atstumą, naudotis kompasu.“ Viso to šioje treniruočių stovykloje ir buvo mokomasi.

T. Šimkovičius atsivežė parodyti ir varžybose naudojamas priemones: žemėlapius, sutartinių ženklų lenteles, kompasus, teisingų atsakymų žymėjimo pavyzdžius, prizmes. Pasak orientavimosi sporto profesionalo, į trasą galima leistis pėsčiomis, mechaniniu arba elektrinu vežimėliu, rateliais su varytuvu, skuteriu. Nors greitis šioje sporto rūšyje nėra svarbiausias, tačiau trasai įveikti vis dėlto skiriamas tam tikras laikas. Paprastai kiekviename punkte teisingam atsakymui surasti numatytos 3 minutės. Tačiau jeigu atstumą tarp punktų įveiksi greičiau, sprendimui liks daugiau laiko.

Sutartiniai ženklai, žemėlapio skaitymas, naudojimasis kompasu – orientavimosi sportininko pradžiamokslis. „Raidžių nepažindamas knygos neperskaitysi, tas pats ir su orientavimosi sporto abėcėle“, – juokavo T. Šimkovičius. Pasak jo, dažnai pradedantiesiems pritrūksta kantrybės šią abėcėlę išmokti ir jie nori kuo greičiau praktiškai viską išbandyti.

Orientacininkai: Tadeušas Šimkovičius (kairėje) ir Almas Matulaitis.

Vis dėlto be teorijos, pasak
T. Šimkovičiaus, užduotis įvykdyti būtų labai sunku. Perteiktas teorines žinias stovyklos dalyviai taip pat negaišdami tikrindavo praktiškai. Jie pripažino, kad buvo įdomu, bet ne taip lengva akimis „išmatuoti“ atstumus nuo vieno objekto iki kito, konkrečioje vietoje naudotis kompasu. Šie įgūdžiai labai pravertė vadovo pasiūlytoje „lobio ieškojimo“ užduotyje. Visiems buvo išdalytos legendos su nurodytomis judėjimo kryptimis ir atstumais. Legendos buvo vienodos, tačiau spėjamą lobio vietą stovyklautojai pažymėjo skirtingai. Ant-rasis bandymas buvo sėkmingesnis. Tai, pasak T. Šimkovičiaus, dar kartą įrodė, kokios svarbios ir žinios, ir praktiniai įgūdžiai.

Egzaminą išlaikė visi
Stovyklai baigiantis T. Šimkovičius surengė tikrą egzaminą. Monciškėse, Landšafto terapijos ir rekreacijos centre, su žemėlapiu, legenda ir kompasu rankose visi dalyviai savarankiškai leidosi į trasą, kurioje buvo paruošta 10 užduočių. Abipus gyvatėlės formos taką išdėliotas prizmes surado visi. Tik teisingų atsakymų skaičius skyrėsi – juk didžioji jų dauguma tokį egzaminą laikė pirmą kartą gyvenime.

Svarbiausia, pasak T. Šimkovičiaus, kad žmonės susidomėjo šia sporto šaka, daugiau apie ją sužinojo, išbandė, patyrė gerų emocijų. O tuos, kuriuos orientavimosi sportas iš tiesų sudomino, pakvietė į kiekvieną pavasarį Monciškėse rengiamą treniruočių stovyklą, kuriai vadovauja rinktinės treneris Edvardas Liekmanis. T. Šimkovičius pažadėjo, kad sportinio azarto joje tikrai netrūks. O norintieji galės sudalyvauti ir po šios stovyklos Palangoje rengiamoje šventėje „Sportas visiems“. Į jos programą įtrauktos ir orientavimosi sporto varžybos, tad sėkmingai pasirodę ir pirmąjį medalį galės laimėti.

Aldona Milieškienė
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
___
TAIP PAT SKAITYKITE
reklama