19
S, Rugp
9 Nauji straipsniai

Mobiliosios programėlės – filmams pritaikyti

Asta Dumbrauskaitė.

IT – nauji horizontai
Nustatymai

Projekto „Kurk Lietuvai“ dalyvė Berlyno technologijos universiteto magistrė Asta Dumbrauskaitė liepos mėnesį visuomenei pristatė savo parengtą „Kultūros prieinamumo žmonėms su negalia didinimo“ modelį. Jame siūloma, kaip kino filmus pritaikyti klausos ir regos negalią turintiems žmonėms. Pasak Astos, žmonės kol kas nelabai įsivaizduoja, ką reiškia filmų pritaikymas turintiesiems negalią. Sąvoka „pritaikymas“ dažniausiai siejamas su fiziniu pritaikymu, kuris iki šiol yra nepakankamas. O informacijos pritaikymo srityje Lietuva yra atsilikusi net nuo gretimų valstybių – Latvijos ir Estijos. 

Filmai pritaikomi žmonėms, turintiems klausos ir regėjimo negalią. Klausos negalią turintiems žiūrovams reikia vertimo į lietuvių gestų kalbą arba specialių subtitrų, aprašančių foninius ir filmo veiksmui svarbius garsus, kuriuose pagrindinių veikėjų tekstai būtų pažymėti skirtingomis spalvomis. Turintiesiems regos negalią turi būti parengtas garsinis vaizdavimas, t. y. filmo pauzėse tarp dialogų ir veiksmui svarbių garsų įgarsinamas pasakojimas apie aplinką, kurioje vyksta veiksmas, veikėjus ir kt.

Kurdama modelį, Asta naudojosi šalių, kurios filmų pritaikymo srityje yra pasiekusios daugiausiai – Australijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos ir Vokietijos – patirtimi. Šiose šalyse filmams pritaikyti naudojamos mobiliosios programėlės, apie kurias Lietuvoje kol kas mažai žinoma. Mobiliosios programėlės regos negalią turintiems žiūrovams pagrįstos garso atpažinimo technologija – į savo išmanųjį įrenginį galima parsisiųsti filmo garsinio vaizdavimo takelį, ir jis tada paleidžiamas sinchronizuojant su filmu, žiūrimu kino teatre, per televiziją ar DVD. Beje, žiūrint filmą nelegaliai garsiniu vaizdavimu naudotis neįmanoma. Taip, pasak A. Dumbrauskaitės, užtik­rinamos ir kino autorių teisės.

Klausos negalią turintiems žmonėms pritaikymo technologijų yra daugiau. Pasak Astos, kai kuriose šalyse naudojamos programėlės, kuriomis paleidžiami filmo titrai arba vertimas į gestų kalbą. Yra šalių, kur, kaip, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ir Australijoje, titrai ir vertimas į gestų kalbą rodomi tiesiai ekrane. Kino teatruose taip pat naudojama įvairi pritaikymo įranga. Pavyzdžiui, prie kėdės gali būti pritvirtinamas ekranėlis, kuriame žiūrovas gali matyti titrus ir vertimą į gestų kalbą. Klausos aparatus turintiems žiūrovams galima naudotis indukcinėmis kilpomis – tai ant kaklo kabinama grandinėlė, kuri reaguoja į specialų įrenginį, įtaisytą kino salės grindyse, ir impulsus perduoda į klausos aparatą. Filmo garsinis takelis gali būti ir tiesiai perduodamas į klausos aparatą, taip palengvinant klausymąsi, nes eliminuojami pašaliniai garsai.

Pirminis modelio variantas jau pristatytas Lietuvos kino ga­mintojų, platintojų atstovams, nevyriausybinėms organizacijoms. Galutinis variantas bus pristatytas rugsėjį.

Sigita INČIŪRIENĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt