21
S, Spa
9 Nauji straipsniai

Didžiuojuosi savo mokiniais

B. Užkuraitytė-Statkevičienė su savo mokiniais.

Kaip aš pažinau negalią
Nustatymai

Birutė Užkuraitytė-Statkevičienė – daugkartinė Lietuvos, Europos ir pasaulio čempionė, sporto mokslininkė, pedagogė. Birutė jau daugelį metų moko plaukti negalią turinčius sportininkus. Trenerė išugdė daug puikių plaukikų, parolimpiadų prizininkų. Treniruodama savo auklėtinius Birutė pamiršta, kad jie turi negalią, ir reikalauja iš jų kaip ir iš visų kitų.

Pirmasis auklėtinis – žinomas sportininkas

B. Statkevičienė su negalią turinčiais žmonėmis pirmą kartą susidūrė jau baigusi tuometinį Kauno kūno kultūros institutą. „Pirmasis mano auklėtinis buvo neįgalus studentas Kęstutis Skučas“, – pasakoja Birutė. Ji prisimena, koks šis vyras buvo atkaklus, motyvuotas. Dabar Kęstutis garsus sportininkas, daugkartinis plaukimo pasaulio čempionatų prizininkas, Lietuvos sporto universiteto docentas. Trenerė su K. Skuču susipažino, kai jis buvo antro kurso studentas. Birutė pasakoja, kad Kęstutis ją pakvietė į neįgaliųjų varžybas. Trenerė pamatė, kad neįgalūs žmonės labai netaisyklingai plaukia ir panoro jiems padėti, negalvodama apie jokį atlygį.

Kita Birutės auklėtinė Sigutė Gylytė turėjo judėjimo negalią ir nuo vaikystės nuo visų slėpė savo deformuotą koją. Mergina studijavo taikomąją kūno kultūrą. Kai atėjo į pirmas plaukimo pratybas, trenerei pasakė: „Turbūt nereikės plaukti“. Bet Birutė nenusileido, drąsino merginą, buvo pasiryžusi ją ant rankų nunešti į baseiną. „Plaukimas – sporto šaka, kuri reikalauja išsirengti, apnuoginti ir parodyti savo negalią“, – sako trenerė. Jos nuomone, baseine pamažu išnyksta visi kompleksai. Ir ne tik baseine. Birutė ligi šiol prisimena, kaip Sigitą įkalbėjo plaukti atvirame telkinyje. Dieną, 11 valandą. Oras buvo gražus, žmonių pliaže pilna. Visi nustebę žiūrėjo, kai Birutė vedėsi į ežerą negalią turinčią merginą. Sigita buvo apsikabinusi Birutę už kaklo. Tačiau kai jos įbrido į vandenį ir pradėjo plaukti peteliške, žmonės krante apstulbo. Jiems buvo neįtikėtina, kad neįgalus žmogus gali taip puikiai plaukti.

Sigutė – daugkartinė Lietuvos neįgaliųjų plaukimo čempionė. Dabar gyvena Airijoje. Yra tapusi ir šios šalies plaukimo čempione. Ji ištekėjo, laukiasi antro kūdikėlio. Jiedvi su Birute dažnai susiskambina, savo buvusią trenerę Sigita net pakvietė į vestuves. „Su neįgaliaisiais suartina mano požiūris – jokių nuolaidų, tik reiklumas, būtini reikalavimai“, – sako Birutė ir pripažįsta, kad auklėtiniams toks jos darbo stilius patinka, jie jaučiai orūs. „Didžioji plaukimo paslaptis – taisyklingas kvėpavimas, o visi mano, kad svarbiausia išmokti taisyklingai atlikti mostus kojomis ir rankomis. Be abejo, ir tai svarbu“, – sako ji.


Neregiai mato ausimis

B. Stankevičienė sako, kad dauguma jos plaukikų anksčiau nebuvo plaukę, neįsivaizdavo baseino. Ateina į treniruotes apimti baimės, nežino, kokius judesius daryti, paskui pradeda drąsėti, tampa socialūs. „Kiekvieną kartą, kai vedu juos į baseiną, džiaugiuosi, kad jie pasitiki manimi.“

Mokydama neregius ir silpnaregius Birutė ne kartą pati bandė plaukti užmerktomis akimis, kad įsivaizduotų, ką jie jaučia. Specialios literatūros, kaip išmokyti regos negalią turinčius žmones plaukti, nėra, tad trenerė turi kliautis savo intuicija, patirtimi. „Negaliu sakyti vaikams, kuriuos pradedu treniruoti: „Žiūrėkite, dabar toks mostas, o dabar toks.“ Privalau visas plaukimo technikos subtilybes išaiškinti žodžiais, tam specialiai ruošiuosi, stengiuosi labai aiškiai dėstyti savo mintis“, – pasakoja ji.

Kai trenerė pamato, kad jos žodžių mokinys nesupranta, pati įlipa į baseiną, atsistoja šalia ir suėmusi jo rankas atlieka judesius drauge – taip plaukikas geriau viską suvokia ir įsimena. Birutė apie savo auklėtinius gali kalbėti ir kalbėti, bet visus išvardinti būtų sunku. Puikiu plaukiku tapo neregys Mindaugas Dvylaitis, o rugpjūtį į pasaulio čempionatą Birutė ruošiasi vykti su 16-mečiu neregiu Paulium Ašmontu.


Treniruotės atstoja bėgimą

„Kiek mano plaukikai nuplaukia, tiek aš nubėgu, o nuplaukia ir po tris-keturis kilometrus“, – trenerė paaiškina, kad ji būtinai turi atbėgti į kitą baseino galą ir specialia lazdele minkštu galu paliesti regėjimo negalią turintį plaukiką, kad jis žinotų: dar vienas grybšnis ir jau reikės apsisukti, kad neatsitrenktų galva į baseino kraštą. Tad treniruotės Birutei atstoja krosą.


Žavi geranoriškumas

Birutė myli savo darbą. Ją žavi, kad negalią turintys sportininkai yra labai geranoriški, pasiruošę vienas kitam padėti, nes taip yra įpratę nuo mažens.
Abu trenerės vaikai – dukra Neringa ir sūnus Algis – taip pat geri plaukikai. Plaukia ir 11 metų anūkė Silvija, kuri Kanadoje savo amžiaus grupėje pasiekia labai gerų rezultatų. Dukra gyvena JAV, sūnus su šeima – Kanadoje, o jos auklėtinai šalia. „Į mano meilę ir rūpestį jie taip pat atsako meile ir atsidavimu, – džiaugiasi trenerė. – Mane įkvepia jų ryžtas ir noras ne tik plaukti, bet ir plaukti gerai. Plaukdami jie negalvoja apie savo negalią, o jaučiasi tokie, kaip visi žmonės, siekiantys pergalės ne tik sporte, bet ir gyvenime.“

Eglė KULVIETIENĖ
Asmeninio archyvo nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt