19
P, Lie
11 Nauji straipsniai

Įtaigiausia– meilės terapija

Dailininkas Denis Calleja džiaugiasi galėdamas suteikti džiaugsmo kitiems.

Kaip aš pažinau negalią
Nustatymai

Dailininkas Denis Calleja – maltietis. Denis nėra baigęs jokių specialių dailės ar dailės terapijos mokslų, tačiau veda labai įdomius užsiėmimus specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Dailininkas nuoširdžiai sutiko papasakoti, kodėl jis ėmėsi šios kilnios ir prasmingos misijos.

Sužavėjo neįgalaus vaikino stiprybė

D. Calleja sako, kad jo šeimoje neįgalių žmonių nebuvo, daug vėliau jis susipažino su sūnaus Roberto draugu Rolandu, kuris sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje. „Mane žavėjo to vaikino gyvybiškumas, veržlumas, inteligentiškumas, o jo negalios tarsi ir nemačiau, nors jis judėjo neįgaliųjų vežimėliu. Vaikinas vėliau studijavo universitete ir dirbo paramą neįgaliesiems teikiančioje agentūroje. Tačiau tik­roji draugystė su neįgaliaisiais prasidėjo jo ir jo draugo paveikslų parodoje, maždaug prieš dvidešimt penkerius metus.

Į meno terapijos dirbtuves susirenka įvairaus amžiaus ir poreikių žmonės.

Lemtinga paroda

Per vieną savo paveikslų parodą Maltoje, dirbant drauge su kitu menininku, Deniui kilo mintis pakviesti drauge piešti vaikus, turinčius specialiųjų poreikių. Kai paklausiu, kodėl būtent vaikus, jaunuolius, turinčius specialiųjų poreikių, Denis atsakė, kad buvo sutikęs tokių vaikų, jaunų žmonių, kuriems sunku išreikšti savo mintis, nes jų kalba sutrikusi, ir pamanė, kad ant popieriaus jie išlies savo jausmus, atsipalaiduos. „Man mano paties sugalvota piešimo technika padėjo pakilti iš depresijos, – pasakojo Denis, – todėl tikėjau, kad ji bus naudinga ir kitiems.“ Denis aiškino, kad kiekvieną savo piešinio elementą sukuria ranka, todėl vienodų piešinių ar brūkšnių jo darbuose nėra. Denis savo darbų dažniausiai nepasirašo ir pavadinimų jiems negalvoja, nes jam patinka, kad žmonės, žiūrėdami į jo paveikslus, patys sugalvotų, kaip juos pavadinti, o ir pasikabinti paveikslą galima tiek pavertus jį ant šono, tiek aukštyn kojom. Viskas priklauso nuo nuotaikos.

Prisiminęs pirmąją parodą, kuri vyko mažame prekybos centre Maltoje, Denis prisimena, kiek daug susirinko norinčių piešti žmonių. Maltoje tokia meno terapijos pamoka buvo pirma ir netikėta. Neįgaliųjų centras labai atsargiai žiūrėjo į šią Denio idėją. Jiems buvo sudėtinga atgabenti neįgaliuosius į sutartą vietą. Buvo neaišku, ar jie norės bendradarbiauti su dailininku. Pagaliau kur gauti stalų, dažų, popieriaus? Bet problemos išsisprendė. Į pirmąjį užsiėmimą atvyko 15 negalią turinčių žmonių.

„Susirinkusieji patys vienas kitą drąsino, negailėjo patarimų, o dailininkas visus ragino mėgautis spalvomis, kuo daugiau bendrauti ir nesukti sau galvos, koks išeis piešinys. Vieta, kurioje vyko paroda, buvo judri, žmonių vis daugėjo. Ateidavo, prisijungdavo, pakalbindavo piešiančiuosius, padrąsindavo, o šie kviesdavo piešti drauge. Tad kartu su negalią turinčiais vaikais ir jaunuoliais piešė ir visi kiti.

Denis sako, kad konkrečių žmonių jis neįsiminė, tačiau jie visi įsidėmėjo geranorišką dailininką ir sutikę jį gatvėje visuomet šūkteldavo: „Sveikas, Deni! Buvo smagu piešti drauge!“ „Pamačiau, kad šis renginys paskatino piešti ir tuos žmones, kurie manė niekada negalintys to daryti“, – pasakoja Denis ir priduria, kad žmonės dažnai net nenutuokia, kokių gabumų turi paslėpę savo viduje. Ypač vaikai ir suaugę, turintys intelekto sutrikimų.

Denis stengėsi savo renginius, organizuojamus negalią turintiems vaikams, visaip paįvairinti. Į vieną renginį jis sukvietė senovinių automobilių kolekcininkus ir paprašė savo automobiliais pavėžinti susirinkusiuosius. „Aš neturiu senovinio automobilio, bet mano širdis kupina meilės vaikams, turintiems negalią ir džiaugiuosi suteikdamas jiems gerų emocijų“, – sako Denis ir priduria, kad šiltų emocijų gavo ir retų, senų automobilių kolekcininkai, kurie paprastai labai saugo savo automobilius ir myli juos labiau nei žmonas.

Denis Calleja su vaikais apsilankė Prezidentūroje. 

Geros mintys vedė į svečias šalis

Pamatęs, kokį pasisekimą jo darbas su specialiųjų jų poreikių turinčiais vaikais turėjo Maltoje, Denis su savo idėja nuvyko į Siciliją, vėliau į Lenkiją, Vokietiją, Bulgariją.

„Man svarbu, kad įvairias negalias turintys žmonės nesijaustų užribyje“, – sako Denis. Atvykęs į Siciliją, į didžiausią pakrantės miestą Kataniją, Denis davė interviu vienam Sicilijos laikraščiui ir papasakojo, kokį renginį nori surengti. Atsirado besidominčių. Popieriaus, dažų padėjo gauti visuomeninės organizacijos. Į renginį atvažiavo grupė neįgaliųjų iš Maltos, o paskui atvyko siciliečiai. „Man buvo svarbu ne tai, kad jie pieštų, bet kad bendrautų, kad patirtų kuo daugiau džiaugsmo“, – pasakoja dailininkas. Slovėnijoje Denis galėjo pravesti renginį tik mokyklos viduje. „Man uždari renginiai nėra įdomūs, nes noriu, kad dalyvautų kuo daugiau žmonių, kad prisijungtų tie, kurie išvis nepažįsta negalios“, – prisipažįsta Denis.

Bulgarijoje į jo organizuojamą renginį atvyko žinoma bulgarų dainininkė. Sukviesti neįgaliuosius padėjo Varnos miesto meras, jis gavo ir popieriaus, dažų, surado vietą, kur vyko renginys.

Kai Denis atvyko į Lietuvą ir apsigyveno Vilniuje, drauge su savo drauge Angele nuėjo į sutrikusio intelekto žmonių globos bendriją „Vilniaus viltis“ ir papasakojo apie savo idėją, viena darbuotoja pasakė, kad girdi mintį, kurią labai norėtų įgyvendinti. Denio idėją palaimino ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Atsirado ne vienas rėmėjas, padėjęs pasirūpinti būtiniausiais reikmenimis – dažais ir popieriumi. Renginys pasisekė. Denis jau surengė ir daugiau renginių Vilniuje, Kaune, Kėdainiuose.

Mūsų pokalbyje dalyvavusi dailininko draugė Angelė pasakojo, kad Denis jaučiasi be galo laimingas būdamas drauge su įvairių raidos sutrikimų turinčiais jaunais žmonėmis. „Jis man pasakoja ir pasakoja, kokie jie atviri, nuoširdūs, kaip moka džiaugtis viskuo, ko mes net nepastebime“, – šypsosi Angelė. „Noriu kuo daugiau suorganizuoti tokių renginių“, – sako Denis ir priduria, kad svarbiausia ne meno terapija, o meilė, daug meilės, kurią šiuose renginiuose pajunta visi susirinkę. O didžiausia Denio svajonė – į renginius kviesti olimpinius čempionus, garsųjį lenktynininką Benediktą Vanagą ir kitus garsius žmones. Dailininkas žino, kad tokiame renginyje visi jausis lygūs. Visi pieš, kalbėsis, juokaus ir dalinsis širdies šiluma.

Eglė KULVIETIENĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt