19
Pirm, Lap
10 Nauji straipsniai

Danutė RUSECKAJA. Ragana

Stanislavos Juozapaitytės nuotr.

Kūryba
Nustatymai

* * *

Prisiekiu, ji buvo tikra! Tikrų tikriausia ragana. Kaulėta, gunktelėjusi, su maišu ant pečių.

Spurdančiu maišu. Ne, riksmo negirdėjau, nes buvo tolokai, pamiškėje, o aš, penkiametė, ėjau vieškeliu, pasiilgusi už kelių kilometrų dirbančios mamos ir nešdama jai lauknešėlį. Buvo labai baisu. Žinojau, kad ragana vagia negerus vaikus ir nešasi savo trobelėn... Nebuvau labai gera, todėl išsigandau, kad ir mane į tą maišą... Juk vietos jame dar buvo. Suvokiau, kad rastų už ką įkišti...

Žaibiškai apsisukau ir pasileidau bėgti namų link. Vos kvapą atgaudama pravėriau priemenės duris, užstūmiau velkę ir, įbėgusi į kambarį, palindau po lova, kad tik manęs nesurastų, jei kartais atlėktų iš paskos.

Neilgai trukus išgirdau beldimą į duris. Iš pradžių tyliai, paskui vis garsiau ir garsiau. Apmiriau, atrodo, kad net kvėpuoti nustojau. Stipriai stipriai užsimerkiau, kad jei kartais įsiveržtų į namus, neišvysčiau jos kaulėto veido, kibių pirštų...

Už kelių akimirkų išgirdau brazdenimą aplink langus. Girdėjau, kaip kažką murmėjo, o paskui pradėjo šaukti vardu. Iš pradžių tyliai, paskui vis garsiau ir garsiau... Pagaliau išgirdau aiškų mamos balsą:

– Ji tikriausiai užmigo...

Nudžiugusi akimirksniu išlindau iš palovio, nulėkiau į priemenę ir atšoviau velkę.

– Kaip gerai, mamyte, kad parėjote! Neseniai čia ragana brazdinosi aplink duris ir langus. Tikrai tikrai. Pati savo akimis mačiau, kaip ėjo pamiške su maišu ant pečių, o tas maišas judėjo, krutėjo...

Mama priglaudė mane, paglostė ir nuramino:

– Taigi kaimynė paršiuką nusipirkusi nešėsi. Kad butų trumpiau eiti, pamiške grįžo.

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt