19
S, Rugp
9 Nauji straipsniai

Jurbarkas. Išvyka į Nidą įsimins ilgam

Jurbarko neįgalieji aplankė Nidą.

Bendruomenių veikla
Nustatymai

Janina Pranaitienė laiške „Bičiulystei“ rašo apie daug įspūdžių padovanojusią kelionę į Nidą.

Ankstus sekmadienio rytas. Vieni susiruošė eiti į bažnyčią, o sunkią negalią turintys Jurbarko neįgalieji rikiavosi prie autobuso. Kas sėdintis vežimėlyje, kas su vaikštyne ar ramentais, visi su savo palydovais pasiruošę vykti į Nidą. Padedant Neįgaliųjų draugijos pirmininkei Vidai Pieniutienei ir paslaugiam vairuotojui Jonui, visi buvome patogiai susodinti ir išriedėjome į kelionę.

Pro langus grožėjomės Žemaitijos laukais ir žaliuojančiais miškais.

Klaipėdoje keltu persikėlėme nemokamai, nes mūsų pirmininkė buvo susitarusi, kad važiuos sunkią negalią turintys neįgalieji. Nemokamai įvažiavome ir į Neringą.

Važiuojant Nidos link vis pasistiebdami dairėmės – norėjome pamatyti Kuršių marių ruoželį ar jūros kraštelį.

Nidoje pirmiausia nuvažiavome prie Parnidžio kopos ir Saulės laikrodžio – tai viena įspūdingiausių vietų Lietuvoje. Kadangi važiavo neįgalieji, autobusas mus galėjo privežti visai arti. Pirmininkė norėjo, kad sunkią negalią turintis Jonas Naruševičius su žmona Laima taip pat galėtų pasigrožėti šiuo reginiu. Iš poilsiavietės čia atvykti jiems būtų buvę per sunku.

Nidoje apžiūrėjome gražią, šiuolaikišką bažnyčią, po to vykome į pamarį. Kol buvo galima, važiavome autobusu, o vėliau riedėjome savo turimomis priemonėmis.

Judėdami pamario takeliais grožėjomis Kuršių mariomis ir jose plaukiojančiomis gulbėmis ištiestais kaklais. Iš toliau atrodė lyg jūra būtų prisagstyta žvakių. Iš lėto nuėjome iki Vytauto Kernagio paminklo.

Kiek pailsėję važiavome prie jūros – pagrindinio mūsų tikslo. Saulei šviečiant, pučiant nestip­riam vėjeliui, Jurbarko neįgalieji su savo palydovais pasklido po visą pajūrį, pagal savo galimybes.

Sutartu laiku išriedėjome namų link. Pakeliui apžiūrėjome Preilos miestelį. Sustojome ir Juodkrantėje. Vieni dar kartą ėjo pasigrožėti mariomis, kiti nusipirkti žuvies, treti – pasivaišinti žuviene.

Visi kelionės dalyviai džiaugėsi, kad galėjo nors trumpam pasižvalgyti po Lietuvą ir dėkoja Neįgaliųjų draugijos pirmininkei, o taip pat paslaugiam vairuotojui Jonui, kuris daug kartų turėjo padėti išridenti ar įridenti ratus ar kitaip prilaikyti einančius su ramentais. Dar ilgai kalbėsime, kad ir sunkią negalią turintys galėjo maloniai praleisti laiką.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt