17
Pirm, Gruo
10 Nauji straipsniai

Lazdijai. Daina padeda išgyventi

Petronėlė Jarmalienė (antra iš kairės) iki šiol dainuoja ansamblyje „Atjauta“.

Bendruomenių veikla
Nustatymai

Gyvenimo tėkmėje žmonėms tenka išgyventi, patirti ir blogio, ir gėrio. Vienus didesni ar mažesni sunkumai užgrūdina, praturtina.


Nemažų iššūkių tenka patirti ir negalios ištiktiems žmonėms. Pasikeičia ne tik gyvenimo kokybė, tenka daug ko atsisakyti, pradėti iš naujo ne tik mąstyti, bet ir veikti.

Tokią dalią teko patirti ir ilgametei Lazdijų rajono Neįgaliųjų draugijos narei Petronėlei Jarmalienei. Iki pripažinto neįgalumo ji dirbo banke. Ieškodama prasmingesnio gyvenimo, įstojo į tuometę Invalidų draugiją. 1992 metais rajono Draugijos konferencijoje buvo išrinkta šios organizacijos revizijos komisijos pirmininke. Kitoje konferencijoje – rajono Draugijos tarybos nare. Daugiau kaip dešimt metų vadovavo Lazdijų miesto padaliniui. Jai vadovaujant, šis padalinys tapo stabiliausiu ir aktyviausiu rajone. Nuolatos lankė neįgaliuosius jų namuose, gilinosi į jų reikmes, stengėsi padėti kiek galėdama. Jos jautrūs ir šilti paguodos žodžiai ne vienam palengvino dalią, padėjo sustiprėti morališkai: juk laiku ištartas geras žodis ne tik pagerina nuotaiką, bet ir skausmą palengvina.

Veikli ir energinga moteris norėjo padaryti kuo daugiau. Daugelyje rajonų jau veikė meno kolektyvai, buvo ir kitų užsiėmimų. Tada ir kilo idėja įkurti kad ir kuklų dainų ansamblį. Juk norinčių ir mokančių dainuoti yra ir tarp neįgaliųjų. Jos sumanymui pritarė ir tuometis Draugijos pirmininkas a. a. Jonas Ambrasiūnas. Taip žodis greitai tapo kūnu. Norinčiųjų dainuoti atsirado. Daugelį jų Petronėlė pažinojo asmeniškai. Reikėjo tik meno vadovo. Pirmiausia ansambliui vadovavo a. a. Romutė Smirnovienė. Vėliau prisidėjo ir kultūros centre dirbęs Romas Mazėtis, kuris meno vadovu dirbo iki šių metų. Ansamblio veiklą palaikė pirmasis draugijos pirmininkas solistas a. a. Juozas Valentukonis.

P. Jarmalienė labai apgailestauja, kad per 17 ansamblio gyvavimo metų gerokai pasikeitė jo sudėtis, dauguma dainininkų iškeliavo į amžinybę. Žinoma, atėjo ir naujų narių. Tačiau „svorio centrą“ sudaro ansamblio veteranai.

Ansamblis buvo pavadintas simboliškai ‒ „Atjauta“. Tai reiškia ‒ padėti, paguosti, atjausti. Jame dalyvavo ir Petronėlės vyras Antanas, kurio dabar taip pat nėra tarp mūsų, gyvųjų.

Taigi P. Jarmalienei teko patirti ir negandų, ir nuoskaudų. Ji iš visų jėgų stengiasi įveikti gyvenimo iššūkius. Prieš keletą metų teko išgyventi ir brangaus anūko netektį.

Artimieji ir pažįstami ją vadina tiesiog Petrute. Gyvenimo ir veiklos prasmę ji suranda Neįgaliųjų draugijoje, savo įkurtame „Atjautos“ ansamblyje, lanko sporto būrelį. Ir dažnai pabrėžia, kad tik daina ir visuomeninė veikla padeda įveikti negandas, išgyventi sunkumus.

Neįgaliųjų draugijos kolektyvas, esami ir buvę bendražygiai garbaus jubiliejaus proga linki savo įkvėpėjai P. Jarmalienei stiprios sveikatos, aktyvios visuomeninės veiklos.

Juozas RASIULIS

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt