19
Pirm, Lap
10 Nauji straipsniai

Ignalina. Poilsį derino su krašto pažintimi...

Senovės mitologinio objekto maketas Šventojoje.

Bendruomenių veikla
Nustatymai

Kraštotyrininkas Antanas Karmonas „Bičiulystei“ parašė apie ignaliniečių poilsį prie jūros.

Mojuodamas raustančių klevų ir gelstančių beržų guotais išeidamas rugpjūtis atkėlė vartus spalvingajam rugsėjui. Vasaros malonumai liko tik prisiminimuose. O jų apstu Ignalinos r. neįgaliųjų draugijos nariams. Gausus jų būrys rugpjūčio kaitramečiu lepinosi Šventosios kurorte jūros ir pušynų teikiama terapija. Dienos buvo saulėtos, paplūdimių vanduo – išskirtinai šiltas. O jūra žavėjo įnoringumu: tai aukštos keterėtos bangos, tai štilis, laižantis į krantą išmesto gintaro kruopelytes.

Ignaliniečiai savo poilsį derino su pajūrio ir kuršių krašto pažintimi, įtraukdami į tą veiklą ir kitų rajonų ten buvusius neįgaliuosius. Su Kalvarijos neįgaliaisiais aplankė Klaipėdos jūrų muziejų. Išvyka į delfinariumą rūpinosi ignaliniečiai Povilas Liutkevičius ir Anfisa Cicėnienė. Ignaliniečių iniciatyva, koordinuojant naujajai poilsio namų administratorei Daivai Abromienei, įvyko jungtinė Ignalinos, Marijampolės ir Vilkaviškio neįgaliųjų šventinė vakaronė. Joje koncertavo marijampoliečių Danės Jančienės vadovaujamas ansamblis „Gija“, skambėjo vilkaviškiečių dainos ir eilių posmai.

Vakaronės metu kiek­viena neįgaliųjų grupė pristatė savo rajonų istorinius ir gamtinius savitumus. Ignaliniečiai vardijo ne tik ryčiausio Lietuvos krašto gamtos egzotiką, bet ir jame saulės šviesą pirmąkart išvydusius Lietuvos politikus. O jų nemažas būrys. Pirmieji jų – arti valstybės ištakų lopšio buvę kunigaikščiai Daugerutis ir Girdenis. Jų domenai – Senasis Daugėliškis ir Girdėnų kaimai. Ignalina – ir Lietuvos valstybės kūrėjo karaliaus Mindaugo tėvų kraštas. Apie tai liudija kalbinis paveldas, archeologiniai paminklai ir legendų pynės. Iš šio krašto kilęs ir prieš šimtmetį atkurto Lietuvos valstybingumo pirmasis Premjeras Augustinas Voldemaras bei vėlesnių laikų politikai, signatarai Česlovai: Juršėnas ir Kudaba...

Ignaliniečiai, norėdami plačiau susipažinti su Pajūrio krašto praeitimi, aplankė rekonstruotą kuršių senojo tikėjimo vietą, dabar vadinamą Žemaičių alku.

Žemaičių alkas Šventojoje pradėtas minėti XX a. pačioje pabaigoje. Tarpukariu romantizuojant Lietuvos istorinę praeitį sklandė pasakojimas apie kunigaikščio Kęstučio ir vaidilutės Birutės vedybas. Minima legenda, kad Birutė su vaidilutėmis Palangos alke prižiūrėjo šventąją ugnelę. Spėjamoji buvusio alko vieta net buvo pavadinta Birutės kalnu ir tapo turistų lankomu objektu.

Mitologinis Birutės kalnas (piliakalnis) sudomino ir archeologus. 1976 m. buvo pradėti archeologiniai kalno kasinėjimai, kuriems vadovavo istorikas, Klaipėdos universiteto docentas Vladas Žulkus. Tarp kalno viršūnėje aptiktų radinių ypač didelio archeologų dėmesio sulaukė 11 nudegusių stulpų galų, įkastų aiškia geometrine tvarka. V. Žulkus pirmasis pareiškė, kad stulpai yra senosios lietuvių observatorijos likučiai. Pasibaigus moksliniams tyrinėjimams, archeologui V. Žulkui ir Žemaičių kultūros draugijos Palangos skyriaus pirmininkui Augustui Normantui gimė idėja senąją observatoriją Birutės kalne rekonstruoti. Kilo mintis pastatyti natūralaus dydžio Birutės kalno alkavietės maketą... Šventojoje. Jame imituota senovėje buvusios observatorijos įranga, siejama su baltų senojo tikėjimo švenčių kalendoriumi. Buvusios šventvietės maketas įrengtas Šventosios pakraštyje, prie ,,Energetiko‘‘ reabilitacijos centro, šalia didžiulės vėjo supustytos Būtingės kopos.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt