17
Pirm, Gruo
10 Nauji straipsniai

Švenčionys. Įspūdžių ir pažinimo džiaugsmo kupina savaitė

Dienos centro „Verdenė“ lankytojai grožėjosi Gintaro muziejaus eksponatais.

Bendruomenių veikla
Nustatymai

Danutė Garlienė „Bičiulystei“ parašė apie Švenčionių socialinių paslaugų centro Dienos centro pagyvenusiems ir neįgaliems žmonėms „Verdenė“ lankytojų stovyklą prie jūros.

Mes, Švenčionių socialinių paslaugų cent­ro Dienos centro pagyvenusiems ir neįgaliems žmonėms „Verdenė“ lankytojai, nekantriai laukėme kelionės prie Baltijos jūros.
Iš Švenčionių išvykome pakilios nuotaikos. Karklės SOS vaikų kaimo poilsiavietėje jau buvome laukiami. Apsigyvenome erdviuose kambariuose su visais patogumais. Virtuvėlėje prie arbatos puodelio galėjome dalytis įspūdžiais, aptarti kitos dienos planus. Buvo aiškiai girdėti bangų mūša, nes iki jūros – tik 300 metrų. Apsilankę Pajūrio regioninio parko lankytojų centre, susipažinome su Karklės kaimo istorija. Seniau tai buvo didelis žvejų kaimas su 2 tūkst. gyventojų, kuris tęsėsi palei jūrą 9 km ir kuriame gyveno žmonės, vadinę save kuršiais.

Nauja diena prasidėdavo nuo rytinės mankštos lauke. O ir paskui netrūko veiklos: šiaurietiškas ėjimas, pėsčiųjų žygiai, spartusis ėjimas, maudynės jūroje, saulės vonios – juk tai buvo ne šiaip sau poilsis prie jūros, bet sveikatinimosi stovykla!

Kiekvieną dieną buvo numatyta ir kultūrinė programa. Kėlėmės keltu į Smiltynę, apsilankėme Lietuvos jūrų muziejuje ir delfinariume. Visi buvome sužavėti delfinų pasirodymo. Didelį įspūdį paliko akvariumas, kuriuo eini lyg tuneliu, o aplink ir virš galvos plaukioja žuvys, ruoniai, pingvinai.

Lankėmės Klaipėdos zoologijos sode. Žvėrių karaliai liūtai nekreipė jokio dėmesio į mūsų būrį. Sotūs gulėjo ant jiems skirtų „sostų“. Baltųjų vilkų šeima nerimavo. Kalnų muflonai išdidžiai stovėjo ant jiems įrengtos uolos. O kupriai (jų visa šeima) buvo labai malonūs, bendravo su mumis. Afrikos karvės, poniai, maži ir dideli ožiai, į bizonus panašūs jaučiai, lamos, daugybė kitų gyvūnų ir paukščių – įdomu buvo pamatyti juos visus.

Apsilankėme ir Palangos gintaro muziejuje, į kurį ėjome per nuostabų rūpestingai prižiūrėtą Botanikos parką. Muziejuje galima pamatyti 6 tūkst. eksponatų, kurie atspindi gintaro istoriją žemės evoliucijos kontekste. Grožėjomės tikrais gintaro lobiais, didžiausias gintaras „Saulės akmuo“, sveria net 3524 g. Tiesiai iš muziejaus nuvykome į japonų sodą. Arbatų namelyje mus pasitiko tikra japonė – besišypsanti, apsirengusi tautiniais drabužiais. Didelį įspūdį padarė bonsai, mažyčiai, bet garbaus amžiaus – 150 ar 200 metų – medeliai.

Greitai prabėgo laikas stovykloje. Iš kelionės sugrįžome sustiprėję, pilni gerų įspūdžių, praplėtę akiratį.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt