17
Pirm, Gruo
10 Nauji straipsniai

Kalvarija. Prisiminėme išėjusius

Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčia.

Bendruomenių veikla
Nustatymai

Vilija Vilkelienė „Bičiulystės“ skaitytojams rašo apie tai, kaip draugijos nariai prisiminė mirusiuosius.

Jau daugel metų Kalvarijos savivaldybės neįgaliųjų draugija turi tradiciją lapkričio mėnesio pirmąją savaitę prisiminti tuos draugus, kurie šiais kalendoriniais metais išėjo amžinybėn.

Tad ir lapkričio 6-osios rytą į Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčią rinkosi neįgalieji ir jų artimieji bendrai maldai už mus palikusius likimo draugus (Joną Nadzeiką, Janiną Bulvičienę, Oną Bielienę, Kazimierą Jankeliūną, Nijolą Gelčienę, Stasį Račkauską, Ireną Misiukevičienę, Juliją Burbienę, Aldoną Laukaitienę, Joną Bulvičių, Aldoną Slankauskienę, Rasytę Miliauskienę, Mariją Bobinienę, Eugenijų Būdavą, Kazį Bliūdžių, Antaną Zigmantą ir Onutę Abramavičiūtę). Štai koks nemažas būrys mūsų bičiulių paliko žemišką pasaulį ir iškeliavo ten, iš kur negrįžtama. Kiekvienas žmogus paliko pėdsaką draugijos istorijoje. Mūsų tylioji O. Abramavičiūtė priklausė neįgaliųjų būreliui „Draugystė“. Ji iš mažo pasienio kaimelio rašė likimo draugams apie savo negalią, savo troškimus ir svajas. I. Misiukevičienė daug metų dainavo draugijos ansamb­lyje, R. Miliauskienė, turėdama sunkią negalią, laukdavo „Bičiulystės“ laikraščio, kurį skaitydavo jos tėvelis ar padėjėja, taip ji tarsi būdavo su visais neįgaliaisiais kartu, o mūsų aktyvus šaškininkas E. Būdava jau neparveš medalių iš įvairių sporto varžybų.

Kaip parašyta antrojoje Makabėjų knygoje, jei netikėtume, kad mirusieji prisikels, būtų nenaudinga ir kvaila melstis už mirusiuosius.

Nė vienas žemėje nežinome, kaip ten išėjusiems sekasi, nė vienas negrįžta ir nepapasakoja, bet tikime, kad malda suteikia jiems ramybę ir amžiną poilsį.

Pasibaigus šv. Mišioms visi susirinkome į draugiją, kur buvo giedamas rožinis. Pasimeldėme ne tik už draugijos narius, bet ir už tuos, už kuriuos niekas niekada nesimeldžia.

Ilgai dar nesiskirstė draugijos nariai, jie vaišinosi arbata ir kalbėjosi, koks trapus žmogaus gyvenimas. Sėdime visi kartu, bendraujame, o po metų gal ir vienam iš mūsų bus kalbamas poteris, giedamas rožinis.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt