17
Pirm, Birž
11 Nauji straipsniai

Danutė RUSECKAJA, Svajūnė GRIKUVIENĖ

Kastyčio Turevičiaus nuotr.

Kūryba
Nustatymai

Iš „Bičiulystės“ bičiulių  kūrybos                                 

Pavasariui

Pavasari, gal pamiršai,
Kad kovas – pirmas tavo vaikas?
Tu jį pažadink būtinai,
Nes atsibusti seniai laikas!

Balandis juk lapus kabins,
Nes medžiai turi skleist pavėsį!
Saulutė greitai ištirpins
Žiemos išdaigas. Tu regėsi,

Kaip bąla sodai, kaip strazdai
Draugystės ieško dieną ramią,
Išvysi, kaip lankoj drugiai
Sparnais bučiuoja kvapnią žemę...

O gegužę jausmai užplūs,
Vilios svaigus alyvų kvapas...
Širdelė protui nepaklus,
Nes jausis nuotaka vėl tapus.

 

Sonetas pavasariui

Paklausykim tylos šitą naktį.
Tarp pusnynų kietai žemė miega.
Kai žibutės bandys atsimerkti,
Saulė greit ištirpdys baltą sniegą.

Medžiai pumpurus vėl ims sprogdinti,
Žolė kalsis ir stiebsis į saulę...
Spindulėlį sugausiu aš – mintį
Ir paleisiu eiles į pasaulį.

Tegul skamba, lai jaudina, aidi,
Tegul pakelia žmogų iš miego.
Vis dėliosiu žodžius aš po raidę
Ir neliks širdyje šalto sniego.

Žiema vandeniu gersis į žemę.
Jos baigtis mums pavasarį lemia.

 

Pavasario meilė

Šėliojo lyg jaunikis
Pavasaris žavus,
Palaidas, lengvatikis,
Vilioklis apsukrus...

Medžius lapeliais puošė,
Žalia žole – laukus...
Įsimylėjus rožė
Sukrovė pumpurus.

Galantiškas, apsvaigęs
Nuo meilės, nuo aistros,
Susigriebė, kad baigias –
Tuoj vasara atjos

Ant šelmio pietų vėjo,
Ant laumžirgio sparnų...
Jis rožei sukuždėjo:
„Atleisk man – išeinu...“

Pravirko rožės krūmas,
Išleido daug spyglių.
„Nei vienas atėjūnas
Lai nepalies žiedų!“

Lig šiolei rožės krūmas –
Spygliuotas ir dygus.
Tai – tarsi meilės rūmas.
Kas jo atkels vartus?

Skausminga rožės meilė!
Kas drįsta skinti ją,
Tam persmeigia širdelę,
Nes meilė – tai kančia.

 

Sniegas pavasarį

Pavasaris pradingo!
Vėl snaigės dangsto kiemą.
Ir kas gi čia prasmingo?
Kas sugrąžino žiemą?

Saulutė šypt pro plyšį
Ir sniego lyg nebuvę.
Turiu su ja aš ryšį –
Taškeliais skruostuos guli.

 

Mažasis kankinys

Mažutį, bejėgį... Ranka nedrebėjo,
Kai budelis smūgius ant kūno vis sėjo.
Dangus tik vaitojo, bet kas jį girdėjo?
Mama egzekuciją šitą stebėjo...

Nukirto žiedelį patėvis sadistas.
Taip mirė ant kryžiaus ir Viešpats mūs Kristus.
Iš kur atsiranda ant Žemės menkystos?
Nuo šiol vaikų skriausti lai niekas nedrįsta!!!

Pasauli! Gyvybė į žemę keliauja,
Kad dirbtų, mylėtų, atrastų ką nauja...
Nekelkime kumščių – ištieskime saują.
Lai GĖRIS ir MEILĖ širdy karaliauja.

Danutė RUSECKAJA
Vilnius

 

Mano gimtine

Mano gimtine,
Puokšte pievos gėlių,
Sudžiovintų
Virš Kristaus paveikslo
Vienkiemy,
Paliktam sulaukėt ---

Jau kada
Laukimas
Į tavąjį laiką įaugo,
Bejėgyste
Virto troškimas
Surasti kelius,
Išsivedusius tavo vaikus,
Vienuma
Sielos džiaugsmą
Išskynė...

Keičiasi metų laikai,
Tik nesikeičia
Meilė,
Duota
Iki paskutinio atodūsio,
Iki pasaulio pabaigos,
Iki...

Svajūnė GRIKUVIENĖ
Mažeikiai

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt