27
S, Gegužė
9 Nauji straipsniai

Gyvenimo laiškai

Jurbarko centrinėje bibliotekoje pristatyta Janinos Dobilaitės-Pranaitienės knyga „Gyvenimo laiškai“. (Autorė – pirma iš kairės).

Kūryba
Nustatymai

Jurbarko centrinės bibliotekos salė pražydo ne tik gėlių žiedais, bet ir šypsenomis. Tądien visuomenei buvo pristatyta dar spaustuvės dažais kvepianti Janinos Dobilaitės-Pranaitienės kūrybos knyga „Gyvenimo laiškai“. Pasak pačios autorės, ji visą gyvenimą rašė laiškus ne tik sau, bet ir mėgstantiems kūrybą.

Kalbant apie Janiną, apima šiek tiek prieštaringi jausmai. Jos neišsenkantis optimizmas, noras ir ryžtas pasiimti iš gyvenimo visa, kas svarbiausia sielai, labai džiugina. Bet kartu ir ima šioks toks pyktis ant tų, kurie, sutikę pirmą kliūtį savo gyvenime, iš karto nuleidžia rankas.

Tik su vaikštyne judanti Janina yra puikus pavyzdys, kaip galima susigyventi su negalia. Nepraleidžianti nė vieno rajono neįgaliųjų draugijos rankdarbių ir literatų klubo užsiėmimo, moteris ne vieną iš mūsų įkvėpė nepasiduoti ir stengtis atsispirti įvairioms negandoms. Pradėjusi garbų devintą gyvenimo dešimtmetį, Janina dar turi daug įvairių planų. Nori visur, kur leis galimybės ir, žinoma, sveikata, keliauti su draugija, pateikti skaitytojams dar ne vieną savo brandų, gyvenimo išmintimi dvelkiantį kūrinį.

Renginyje buvo skaitomi autorės eilėraščiai, keletu jų pasidalijo ir pati Janina. Daug gyvumo į programą įnešė ir Giedriaus Giedraičio gimnazijos šokėjos, atlikusios keletą improvizacijų. Bet labiausiai, ko gero, džiugino tai, kad pasveikinti Janinos atvyko ne tik sūnus su dukra, bet ir vaikaičiai bei provaikaičiai. Bibliotekos, savivaldybės darbuotojai, plunksnos broliai ir sesės linkėjo jai sukurti dar daug eilių ir jomis džiuginti skaitytojus. Belieka palinkėti Janinai sveikatos, o ryžto ir stiprybės ji turi dar didžiules atsargas.

Onutė ČIRVINSKIENĖ

 

Ašara

Lengva ašara, skaidri
Ant švelnaus vaiko veido,
Jo rūpestėliai maži –
Žaislą iš rankų paleido.

Skaisti, spindi iš džiaugsmo,
Kai širdis pilna laimės,
Kartais nurieda iš skausmo
Ar savo vienatvės baimės.

Sunkiu akmeniu ašara
Nukrinta iš tėvo akių,
Žuvus suaugusiam sūnui
Ir likus visai be vilčių.

Tegul ašaros rieda
Džiaugsmo, kartais ir skausmo,
Bet tik nepraraskime mes
To savo žmogiško jausmo.


Pradėti viską iš pradžių

Kai šitiek metų už pečių,
Daug norinčių susidarytų
Pradėti viską iš pradžių,
Jei tik jų norų kas klausytų.

Atiduotų raukšles nuo veido,
Ligas ir žilumą plaukų,
O protą, sukauptą per amžius,
Pasiliktų tokį, koks yra.

Janina PRANAITIENĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt