25
S, Rugp
12 Nauji straipsniai

Nijolė KVIETKAUSKĖ. Lietuvos žydėjimo įkvėpti eilėraščiai

Kūryba
Nustatymai

* * *

Gegužė lepina šiluma, o „Bičiulystė“ kūrėjų dėmesiu džiaugiasi ištisus metus. Suprantamas jų autorių noras pamatyti savo tekstą išspausdintą, tačiau kai ką atrenkame, kai ką ‒ atidedame, ypač gautuosius įvairiomis progomis ‒ čia pluoštelis Vasario 16-ajai, čia – Kovo 11-ąjai, čia ‒ jau Velykoms ar Motinos dienai... Ir nebūtinai tie tekstai silpnesni, tiesiog jų, kalbančių apie jūsų gyvenimą ir pasaulio matymą, džiaugsmus ar atvirkščiai, sopulius, ‒ lyg žiedų ant obels, visų nei nuskinsi, nei pasimerksi. Taigi ši apžvalga ‒ tai padėka visiems, kurie kuria ir dalijasi.

Nemažą pluoštelį eilėraščių atsiuntė Kėdainių neįgaliųjų draugijos literatai. Danutė Makelienė, pasitelkdama laiptų metaforą, apmąsto žmogaus vietą pasaulyje: Laiptai į tikslą, / Laiptai į nežinią... / Meilės laipteliai, /Laiptai vilčių... / Laiptai! / Laipteliai! / Kaip mums be jų? Autorei rūpi laimės paieškos: Ieškojau jos gimtinės kloniuos, / Ieškojau miesto šurmuly, / Darbuos, vienatvėje, kelionėj... / Ieškojau jos draugų būry... Tačiau ne taip lengva tą laimę rasti. Galbūt svarbiausia ‒ įsižiūrėti į trapią akimirką, pasijusti laimingam čia ir dabar?.. O galbūt bent mintimis persikelti prie jūros, į gintarinę pasaką, kaip kad lyriškomis intonacijomis siūlo Genutė Jakienė: Atnešk, žuvėd­ra, laimę ant sparnų, / Ar perlų vėrinį iš jūros putų. / Prisegsiu sau jį prie kasų / Ir lauksiu mylimo prie jūros vartų.

Atidi gamtos stebėtoja Celestina Rimavičienė iš tos pačios Kėdainių literatų draugijos pražydusią vyšnią lygina su jaunamarte: Vyšnia jaunamartė po langu / Šiandien metė savo nuometą brangų, rūpinasi dėl vėjo gamtai krečiamų išdaigų: Šiandien įsiaudrina vėjas – / Kurmių išlaužas krūvon suvarė. / Jisai pasismagint mėgėjas – / Žalos gamtai daug padarė. O Nijolė Dranseikienė pavasariu džiaugiasi, keliomis eilėraščio eilutėmis apjungdama žmogaus klausą ir uoslę: Arimai skambės vėjyje / Žemės kvapais gaiviais. Smagų, ekspresyvų dialogą su gamta mezga Vitalija Praskorienė:

Pakrantės gluosniai
Nustebę į vandenį žiūri,
Lyg klaustų:
‒ Kas čia nutiko?
Pasakykite, kas?
Kodėl debesys sukrito
Į upelio bangas?..
Šiandien iš pačio
Ankstaus ryto.

O Kazimieras Daniūnas ragina švęsti Lietuvos jubiliejų ir nepamiršti, kad už laisvę buvo sumokėta kančios kaina: Kiek daug kančių tu iškentėjai / Per okupacijas dvejas. / Karo žiaurumus tu regėjai / Ir brolių mirtinas žaizdas.

Apie Lietuvą tekstų iš tiesų gauname kur kas daugiau nei paprastai. Ir nenuostabu. Mūsų istorija verta pasididžiavimo, žmonės, iškovoję laisvę, irgi. Tautodailininkė iš Jurbarko Aušra Brazaitytė eilėmis ragina visus branginti gimtąjį kraštą su piliakalniais savo ir slėniais, / Su upėm, žeme, su gamta nuostabia. Jai skaudu, kad dabar nemažai žmonių išvyksta ieškoti geresnio gyvenimo, tad bent eilėraščiu kviečia: Padarykim kiek­vienas kiekvieno gyvenimą gražų / Kad nereiktų palikti tėvynės mielos. / Kad laimingai gyventų tėvai ir seneliai, / Dideli ir maži jaustųs visad gerai.

O štai nuolatinė „Bičiulystės“ skaitytoja Laima Jezepčikaitė atsiuntė eilėraštį, skirtą Varėnos 155-osioms metinėms. Nepamiršo ne tik miesto, bet ir žymių jos krašto ‒ Vinco Mykolaičio-Krėvės, Anzelmo Matučio, M. K. Čiurlionio paminėti, pakviesti į Legendų parką, pasidžiaugti gamtos turtais ‒ grybais ir uogomis. Tokios, proginės, eilės geriausiai skamba renginiuose. Kad ir per tą pačią Grybų šventę, į kurią, kiek girdėjome, žmonės dabar suplaukia iš visos Lietuvos.

Lietuvos šimtmečio įkvėpta nemažai tekstų su palinkėjimais atsiuntė ir Birutė Papečkienė iš Marijampolės. Tėvynę ji mato tokią, kokia dažniausiai būdavo regima romantikų, apgaubtą pasakiško praeities švytėjimo:

Ten motulė dar staklėse sėdi,
Audeklai žalioj pievoje bąla.
Taip mieli tavo širdžiai kaimeliai...
Štai važiuoji, dairaisi. Širdis sąla.

Mūsų miestai! Tos gražios bažnyčios,
Jų kaimynai ‒ miesteliai mažiausi.
Ir vaikeliai čia džiaugiasi, krykščia,
Jiems šis kraštas taip pat bus mieliausias.

Galbūt tokią Lietuvą galima pamatyti tik sapnuose ir svajonėse?.. O vis dėlto apsidairykime. Pažvelkime į tas žiedų nusagstytas obelis. Įkvėpkime pavasario. Ir teišsipildo gražus, jautrus B. Papečkienės palinkėjimas: Gyvenkime taip, kad mūs meilė plazdėtų. / Mylėkim pasaulį, kurs supa visus, / Kad žmogui galėtum nelaimėj padėti / Tada šis pasaulis visiems bus šviesus...

Nijolė KVIETKAUSKĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt