25
S, Rugp
12 Nauji straipsniai

Elena GRINCEVIČIENĖ, Panevėžys

Kūryba
Nustatymai

Iš „Bičiulystės“ bičiulių  kūrybos                                          

* * *

Dievas sutvėrė mane bedalę
ir palydėjo į Žemės šalį.
Ant pečių maišą sunkų uždėjo.
Plutą įdavęs, širdin prisėjo

saulės svajonių. Mėnesio tiltu,
žvaigždžių skeveldrų gausiai pripiltu
nakties tamsybėj be tako, kelio
į išsvajotą, į saulės šalį

baugščiai dėlioju mažutes pėdas.
Aplink kvatoja ir šoka bėdos.
Už horizonto – svajonių saulė –
vilties žibintas mano pasauly.

 

* * *

Atsiverčiu vaikystės knygą.
Čia palata. Aplinkui skausmas.
O aš vėl pasakoj įsmigus,
kur laumės laimės juostą aus man,
o išdidus Kakarykorius
visus išpildys mano norus.
Ko Antanėlis atsiskyrė,
toli į girią nusiyrė
ir išsimaudė su varlėm?
Visas aplipęs siurbėlėm
pas mamą, į gimtus namus,
jis skubinasi neramus.
O miško tylą skrodžia varnos.
Jos plūsta, rėkia, aidi barnis.
Mane lyg varnos puola ligos.
Kai palata balta įmigus,
vaikystės knygon sugrįžtu.
To, ko netekus, čia randu.

 

* * *

Kai sieloj tuščia ir nyku,
ateik, eglele,
ir šakų kupliuoju savo vainiku
pamok pro langą.
Atjautos
aš pasiilgau
ir gamtos:
skaisčių pavasario žarų,
tylių ūksmingų vakarų
ir juoko vakaro rimty.
Pavasaris jau taip arti.
Jis tuoj atjos. Ką jis atneš?
Gal džiaugsies tu? Liūdėsiu aš.

 

* * *

,,Aš nenoriu mirti
nei žemelėj pūti…”

O jeigu taip lemta,
vieno trokštu – būti
virš šitos žemelės
su visais, po saule,
nors apstu čia vargo,
skurdo ir apgaulės;
kaip šiandien girdėti
noriu vyturėlį,
kai jisai pakyla
į gimtinės mėlį;
ežero bangelę,
ašaron įlietą,
tėviškės palaukės
dainų palytėtą;
seno sodo rimtį
vakarą žvaigždėtą
ir motulės žodį,
iš žvaigždžių sudėtą.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt