17
Pirm, Birž
11 Nauji straipsniai

Jonas KATKEVIČIUS, Kaišiadorys

Ritos Mockeliūnienės nuotr.

Kūryba
Nustatymai

Miniatiūros

Pokalbiai su žvaigžde

Į mano rankas krito žvaigždė... Ilgaplaukė žvaigždė, žaliai šviečianti...

Dabar tik prisimenu, kokiu greičiu tekėjo mano kraujas...

Buvau apžavėtas jos grožio, jos šviesos. Ji lyg mažas paukštelis spurdėjo delnuose... šildė ir suokė vylingas melodijas.

Buvo čia pat ir nepasiekiamai toli.

Sunku buvo patikėti, kad skirta man.

Patikėjau!.. Nors mano rankos buvo dar per silpnos ją išlaikyti. Patikėjau?.. Gal ne?.. Per daug ji man tada tobula atrodė.

O gal tai buvo visai ne žvaigždė?.. Nežinau... Ji išskrido į savo vienišą orbitą pavasarį, liūdnai lyg gervė vėlyvą rudenį klykdama.

Kartais mes prasilenkdami dar pasimatome šio gyvenimo kosmose.

– Aš prisimenu, sapnuoju tave!.. Tie kiti nesupranta, pavydi mano spindėjimo. Jie taip nemoka žavėtis manimi, – sušnabžda tyliai ir liūdnai.

Kažin?.. Gal tai vylingos melodijos?.. Gal ir žvaigždės meluoja?.. Ypač kai jos ilgaplaukės, žaliaakės.


Varpas

Mano širdis – mažytis, bailus, virpantis varpas.

Ji tūno tamsoje, pavėsyje ir tyliai šnekučiuojasi su šlapiais medžių lapais. Ji nepasiruošusi pakilti į varpinę.

Turiu ją užnešti dar rytui neišaušus, kol dar šešėliuose slapstosi šmėklos.

Kraupiai girgžda apsamanoję, apaugę baimių pelėsiais seni laiptai. Kiekvienas žingsnis – lyg į prarają!..

Turiu išsiūbuoti šį varpą ant nepatikimų pastolių, kantrybe paramstyti tokią išklerusią savo vilties erdvę.

Įtempsiu sąžinės virves ir įsiūbuosiu savąjį varpą, savąją širdį!..

Tegul rytmetis sugriaudėja griaustiniu!..

Tegul zigzaginis žaibo pjūk­las išskelia šviesą iš tamsos!..

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt