10
Pirm, Gruo
11 Nauji straipsniai

Aldona SABONYTĖ-KAZLAUSKIENĖ, Alytaus r.

Jono Valantiejaus nuotr.

Kūryba
Nustatymai

Iš „Bičiulystės“ bičiulių  kūrybos                                  

Atminties aidas

Aš tavęs laukiu prie vartelių.
Prie tų, pažįstamų seniai.
Ateik, ateik ant mano kelio,
Po kurį vaikšto vien sapnai.

Nes aš iš ten seniai išėjus,
Kaip baltas rūkas iš kalnų.
Tiktai švelnus Dzūkijos vėjas
Neša lopšinę dovanų.

Seniai seniai ją man dainavo
Drobulę ausdama mama.
Matau ir šiandien liepsną klevo,
Per tolius sklinda šiluma.

Jaučiu ir šiandien lapų šilką
Ant savo vaikiško peties.
Ir lauką tą, karštai pamiltą,
Nešuos lyg aidą atminties.

 

Naktis

Mėnuo iš vakaro didelis,
Visą padangę užklojo.
Mintys išbėgo paklydėlės
Ir tarp ramunių klajoja.

O į voratinklio metmenis
Rasos lašai įsiaudė.
Po ąžuolais žili akmenys
Nakties ramybėje snaudė.

Lizde sušilęs paukštelis
Rytmečio grožį sapnuoja.
Bėgo, nubėgo takeliais
Stirna grakšti, laibakojė.

Stoviu nakty, tartum rojuj,
Laša ramybė į širdį.
Kad taip svaigu – nežinojau,
Kad tyloje tyla girdis.

 

Vidurdienio tyla

Liepų skonis
Pabiro ant lūpų.
Audžia saulė
Dienovidžio raštą.
Karklo šaką
Lakštingala supa.
Tartum lengvą
Gyvenimo naštą.
Krenta lašas
Į žiedą ramunės
Ir mažom
Kibirkštėlėm suskyla.
Lyg sustingę
Beržai panemunės
Šventai saugo
Vidurdienio tylą.

 

Mūsų vakaras
Vidutei

Gal šitas vakaras ne mūsų,
Gal jis kažkam
Kitam paskirtas.
Širdim prie beržo aš priglusiu
Ir jausiu jo švelnumą tvirtą.

Žaluma lapų užsiklojus
Lyg nuostabia svaja vaikystės...
Ir glaudžias akmenys
Prie kojų,
Tarytum dienos vakarykštės.

Gal šitas vakaras ne mūsų,
Gal teks jis kažkam lyg burtas,
Širdim aš prie tavęs priglusiu,
Nes tu didžiausias
Žemėj turtas.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt