11
A, Gruo
11 Nauji straipsniai

Vilija DOBROVOLSKIENĖ, Aldona RAIŠIENĖ

Ritos Mockeliūnienės nuotr.

Kūryba
Nustatymai

Iš „Bičiulystės“ bičiulių  kūrybos                                       

* * *

Einu, Tėvyne,
Į tave tarsi į dieną
Vos tik saulei
Patekėjus.
Dar jaučiasi rasos vėsa.
Dar ne per daug
Sušilo baltos kelio smiltys.
Dar nenutilo
Ūkę traukiniai,
Kurie gabeno gyvulius
Ir brolius.
Dar ne visi sugrįžo
Vyturiai,
Išskridę iš tremties
Namolio.
Dar nenutilo motinos rauda,
Kai iš miškų
Negrįžo sūnūs.
Dar rieda dangumi iš ten
Lyg debesys juodi
Likimai rūstūs.
Einu, Tėvyne,
Į tave,
Tavim tik viena
Pasikliauju.
Nors baisiai liūdna,
Kad kasdien vaikai,
Tėvyne, mūsų
Iškeliauja.
Vis tiek tikiu,
Tėvyne,
Tavimi.
Maldas ir poterius
Kasdien kartoju.
Ir išeinu, Tėvyne,
Į tave tarsi į dieną,
Kurią tik tu viena
Man dovanoji.

 

* * *

Vos užgimę lyg ir neturim Tavęs.
Nepažįstam Tavo Rojaus sodų.
Tik paskui Tu kažkaip ateini.
Tik paskui priglaudi prie savęs.
Tik paskui jau už rankos vedi
Aplankyti žaliųjų atolų.
O paskui jau parodai savus
Ir palydi takais namolio.
Ten, kur kvepia jurginų žiedai.
Kur saulėlydžiai jaukiai dainuoja...
Ten, kur broliai, tėvai ir vaikai
Visą dieną dalgiais mojuoja...
Kur šilti ir lengvi vakarai...
Kur sesutės dainas ringuoja.
O paskui verkia naktį vaikai
Ir anūkai maži bėgioja...
O paskui vėl už rankos vedi,
Vėl palydi visus NAMOLIO...
Ir išeinam Tavim nešini,
Nes jau turim Tave,
Rojaus sodus.
Vos užgimę lyg ir neturim Tavęs.
Mirdami visada Tave turim.

Vilija DOBROVOLSKIENĖ
Elektrėnai

 

Prie seno klevo

Sustojau aš prie seno klevo
Gimtinės lauko vidury.
Gegutė man metus skaičiavo,
O siela skendo ilgesy.

Čia kažkada kvepėjo duona,
Motulės rankų kepama.
Palangėj skleidėsi aguonos,
Girgždėjo svirtis lenkiama.

Kai išėjau į platų kelią,
Ilgai dar mojo man mama.
Vis švietė jos balta skarelė,
Girdėjosi karšta malda.

Ilgai klajojau po pasaulį,
Svajotos laimės neradau...
Ilgėjausi gimtinės saulės
Ir aukšto, mėlyno dangaus

Aš vėl grįžau prie seno klevo.
Taip vieniša pasijutau.
Neberadau senos pirkelės
Ir duonos kvapo malonaus.


Gimtinės paveikslas

Bėga siauras takelis
Link gimtųjų namų.
Tokį mielą paveikslą
Ligi šiolei menu.

Prie takelio – ramunės,
Rugiagėlės laukuos.
Žydi plukės ir pienės,
Skęsta saulė žieduos.

Tarp žalių beržynėlių
Ir pušelių aukštų
Mažą gimtą namelį
Aš sapnuose regiu.

Nežinau, ką likimas
Man išburs ateity.
Tėviškėlės paveikslą
Aš nešuosi širdy.

Aldona RAIŠIENĖ
Kupiškio r.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt