11
A, Gruo
11 Nauji straipsniai

Elena GRINCEVIČIENĖ, Panevėžys

Kūryba
Nustatymai

Iš „Bičiulystės“ bičiulių  kūrybos                                     

Vasaros debesų šešėliuose

 

* * *
Saulučių pilna palaukė
gaivina vaiskia ugnim.
Ne debesys – ievos ten plaukia
virš Tėviškės žemės. Širdin

vis nerimas graužias. Jo vygė –
nulūžus sena drebulė
ir senosios kaimo sodybos,
kurių negali nemylėt.

Prie šilo – balta koplytėlė –
Šimonio pastelė, gėlė...
Ją Dievo palaima prikėlė,
Todėl privalai ją mylėt.

………………….
Tik lūpose žodis sustingo
ir jo pakartot negaliu.
Ir visa, kas rodės prasminga,
atodūsiu virto giliu.

 

* * *
Nuputojo nubėgo gegužė
kaitrios saulės ir pievų varsom.
Ir gyvenimo viesulas ūžia,
linksta jauno berželio kasom.

Jazminų šakom vasara bėga.
Dega širdys žalia ugnimi.
Lyg plaštakė šią naktį bemiegę
blaškos, plasta siela nerami.

Pro lapijos raštuotąjį šydą
liejas lietūs. Žaibų kaspinais
žydi skliautas. Akacija žydi
paskutiniais gegužės žiedais.

Ir lakštingalų trelės per naktį –
puokštė ilgesio tonų liūdnų.
Kaip reikės šito grožio netekti?
Jus, išėjusius, vėlei menu...

 

* * *
Graudus lig skausmo rūkas žalias,
Purienų liepsnos ir beržų
kvatoklių šokis palei kelią.
Balandžio ilgesį vežu

į tėviškės kiemų ramybę,
į ežerų akis žalias.
Čia gluosniai moja susikibę
ir seka pasakas tylias.

Vaikystės vyzdžiuos mainės varsos
pasaulių lyg dangus gilių.
Jaunystės drastiškas katarsis
sprogdino širdį geidulių

žaibu šviesos, tiesos ir meilės,
užliejančios ugnim žalia...

Likimo farsas – paikos eilės
ir senas katinas šalia.

 

* * *
Skrieja vėjy į dangų beržai.
Byra smėlis į laiko taupyklę.
Atminimų bangom vėl grįžtu
į šventovę, į mūsų mokyklą,

kur visų idealų takai
ir svajonės lyg pasakos gražios...
Laiko vėjuos pabalę plaukai,
svajų slėny – tik stepių miražas.

O vis tiek kažkas šaukia čionai,
į vietas, kur svajonės sugrįžta.
Čia – mūs Žemė. Šventi čia takai
ir brasta per gyvenimą bristi.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt