11
A, Gruo
11 Nauji straipsniai

Gintautas STANKAITIS, Ukmergė

Sigitos Letkauskaitės nuotr.

Kūryba
Nustatymai

Iš „Bičiulystės“ bičiulių  kūrybos                                 

Gražiausias vaikas

Per mišką tankų (gal ir retą),
pelėdoms ūkaujant, ėjau:
šakų lingavo baugios gretos,
todėl šaukiau: ,,Bijau, bijau!..“

Pilkšvai baltai apuokas raibas
(o gal pelėda – nežinia?)
kiaušinį iš gūžtos sugraibė,
paguodė verkiantį mane...

Pelėdai mielas vaikas savas
(nors neplunksnuotas, be pūkų),
lukštu kiaušinio pamosavęs,
žodžius, ritmus, rimus renku:

iš to kiaušinio išsirito
eilėraštis postmodernus –
nešiau pavasarėlį kitą
jį į poezijos namus.

Iš miško grįždamas, giriuos:
,,Gražiausias vaikas pagiriuos!“


***

Kai laiko lingės sutrupės,
paliaus gyvenimą mums supę, –
nueik prie gimdančios gelmės,
banguojančios į šventą upę:

nuplauk mintis, nuplauk rankas,
nuplauki laiką nukryžiuotą, –
gal kurmiai nebūties atkas
kelionei žemės juodą luotą?

Gal laiko lingių netaisyk:
dėkok, kad ilgą amžių supo,
įbriski drąsiai vienąsyk
savos lemties švariausion upėn!?.

Gal ašara sūri nukris
nuo paupės pūkuotų medžių –
jinai atvers slaptas duris
į ateitį arba į pradžią?..


Prigludimas

Pakrantėm upių eidami
surinkome dangaus spalvas,
įdėjome į atminčių lapus,
ir žaidė saulės ugnimi,
ir vartė debesų kalvas
likimo vėjas palankus...

To vėjo dūkstančio prašiau:
,,Kol tau sparnai nepakirpti,
miškų sujudink peizažus...“
Jis ėmė pūsti kuo aršiau,
prie saulės skriedamas arti,
pagyrė: ,,Kraštas šis gražus!“

Vingrių žaibų pasigavau,
juos pamėtėjau į erdves:
laimingas, žeme, vėl buvau
prigludęs veidu prie tavęs...


Vienišas medis

Būk pagarbintas, medi, laukų vidury
vienišumo dangum apsivilkęs, –
argi vėjo ramentų šiandien neturi,
plazdant paukščių čiulbėjimo šilkui?

Ko tas šilko skaras prakapoja žaibai
ir nelyjantys debesys kiūra –
ar norėtum labai, nelabai
užsidėti bent vėjo kepurę?

O gal reikia tos amžių aukos,
tos ugnies, ką prieš amžius kūreno,
kažkada nenulaužtos šakos,
kaip gyvenimų tavo ir mano?

Amžių vėjo lėtoka malda,
girdima, nors bežodė, bet aiškiai:
gal stebuklai erdvių kažkada
vienišumo lauke apsireiškė?

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt