11
A, Gruo
11 Nauji straipsniai

Vilija DOBROVOLSKIENĖ, Elektrėnai; Gintautas STANKAITIS, Ukmergė

Kūryba
Nustatymai

Iš „Bičiulystės“ bičiulių  kūrybos                              

***
Duok man du
Sekmadienius iš eilės,
Kad rudenio rūkuos
Išvelėčiau žlugtą,
Mirkytą laumių
Ašarose.
Duok man du
Sekmadienius iš eilės,
Kad iššukuočiau
Išmirkytus linus,
Kad suverpčiau
Ploniausias gijas
Ir išausčiau
Tau Vaivos juostą
Lyg kelią,
Vedantį namolio.
Duok man du
Sekmadienius iš eilės,
Kad rankos išmoktų
Laikyti maldaknygę,
O lūpos maldą kartotų
Per Sumą
Pačiam vidudieny.
Duok man du
Sekmadienius iš eilės,
Kad čiobreliais ir mėtom
Alsuojančioj pievoj
Raskiloj
Amžinąja rasa žibėčiau.

***
Atsiklaupsiu savo šventadienį
Prieš melsvo lino žydėjimą,
Prieš virpantį kregždės skrydį,
Prieš laukuose suskambusią
Sutartinę,
Kai vyrai dalgiais mojuoja,
O moterys pradalges varto.
Atsiklaupsiu prieš savo tikėjimą,
Kad pareisim dar per žydinčią
Pievą per Antaną ar
Joną
Kupoliuodami,
Vainikus pindami.
Iš balto ramunės žiedo
Laimę burdami.
Atsiklaupsiu savo šventadienį
Ramų ir tylų,
Baltų lelijų vainikus
Nuplukdysiu...
Atsiklaupsiu...
Baltu lino drabužiu
Ir melsvom linų akim.

***
Taip nuostabu, kai glostai upę
Ar pasisveikindamas mano
plaukus,
Kai stebime abu,
Kaip švelniai glaustosi ruduo
Prie pėdų vasaros auksinių
Ir makiažą dar tik ruošia
Klevams ir beržo ūgliams
šiemetiniams.
Taip nuostabu, kai atsiliepti galim
Į tolstančių padange gervių
Skaudų klyksmą.
Akim dar vis abu išglostom
Sparno stiprų mostą –
Jos grįš namo pavasariui nušvitus
Ir upei nešant sielius
Į pakrantės uostą.
Taip nuostabu, kai rankom ir akim
Abu išglostom upę, gerves,
Rudenį ir vienas kitą.

Vilija DOBROVOLSKIENĖ
Elektrėnai

 

Verpiamas likimas

Ratelis sukosi ir dūzgė,
ir verpė mano likimus,
privėlė pakulų ir brūzgų,
prisėdęs velnias į ragus –

po to išnarplioti man liepė
(padėjo šviesūs angelai) –
tamsi, nyki, siaura palėpė
vis klausinėjo: ,,Ar žinai,

kaip suieškoti siūlo galą,
mazgyti trūkusius galus,
kuodely rasti idealą,
kuris nėra idealus?..“

Liepiau: ,,Tegu likimo siūlus
man verpia angelai, velniai,
tegu gyvenimo nesiūlo,
kurį prakeikiau neseniai!..“

Vėl prie ratelio mano sėdi
meistrelis pragaro-dangaus:
likimo spalių nesigėdi
į pakulas priverpt daugiau...

Gintautas STANKAITIS
Ukmergė

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt