11
A, Gruo
11 Nauji straipsniai

Milda VERKAUSKIENĖ, Aldona RAIŠIENĖ

Kūryba
Nustatymai

Iš „Bičiulystės“ bičiulių  kūrybos

***
Dar tik pati pradžia rudens.
Klevai begėdiškai nerausta.
Galiu basa nubėgti prie vandens.
Dar kojos nuo šalnų neskausta.

Tačiau jaučiu jo neišvengiamą artumą –
Lyg žvilgsnį, lyg žingsnius už nugaros.
Praeis diena, teliks tik atsigręžti,
Ir jau klevai nuraudonuos.

Ražienos bus juodai apartos.
Paukščiai arimuose kažko ieškos.
O mano ašaros nieko nevertos.
Tai tik ruduo, dėl to juk laikas nesustos.

 

***
Nukelk mane nuo debesų
Ir pasodink prie realybės stalo.
Kol tu esi, ir aš esu,
Užbaikim viską ligi galo.
Nebepalikime likimo valiai
Atvėsusios arbatos žemuogių.
Ir duonos likusią riekelę
Pasidalinkim, kaip diktuoja sąžinė.
Kad būtų mums abiem ramu ir lengva.
Prieš vėją eiti, irtis prieš bangas,
O rudenį kartu regėti
Nuo obuolių apsunkusias šakas.

 

***
Įsikimbu žvilgsniu
Į jūros bangą.
Ir to atimti
Niekas lai nebando –
Mano minčių,
Svajonių ir jausmų
Po bangomis
Šitą minutę paslėptų.
Nelaukite,
Jų neišplaus
Į krantą,
Bet nepasieks jie
Ir Atlanto.

 

***
Aš negaliu nei kilt paukščiu,
Nei nert į dugną žuvimi.
Aš tik jaučiu, tikrai jaučiu,
Ką reiškia būti žmogumi.
Nereikia šypsenos taip
Lengvabūdiškai nutrint,
Paėmus žodį lyg kempinę.
Kiekvienas mes išlikim savimi.
Palikime nors jausmą
neištrynę.

Milda VERKAUSKIENĖ
Kėdainiai

 

 

Vieniša pušelė

Audringai ošia jūra,
Putodama purslais,
O vieniša pušelė
Vis liūdi vakarais.

Užaugo jos dukrelės
Ir grožisi savim,
Tik vieniša pušelė
Gyvena dar viltim.

Gal dar ateis prie josios,
Kamieną apkabins?
Gal priglaus, paglostys
Ir MAMA pavadins?

Bet veltui jinai laukia
Per dienas ir naktis.
Mielesnio jau žodelio
Jai nieks nepasakys.

Gražuoles suviliojo
Beržai kitų šalių
Su jais kartu išjojo
Ant juodbėrių žirgų.

Audringai ošia jūra,
Putodama purslais,
O vieniša pušelė
Dar verkia vakarais.

Jos ašaros pavirsta
Geltonais gintarais.
Sesutės kaklą puošia
Gegužės vakarais.

 

Gimtinė

Čia mano gimtinė,
Čia mano namai,
Čia mano berželiai,
Čia mano klevai.

Ir ežeras mano,
Paskendęs rūkuos,
Ir varpas nugrimzdęs
Giliai ajeruos.

Čia mano padangė
Ir ryto aušra.
Giesmė vyturėlio
Tokia artima.

Čia gandras kalena,
Nutūpęs lizde,
Ten klykauja gervės
Vėlai vakare.

Čia mano arimai
Ir mano laukai,
Ir pievos gėlėtos,
Ir tamsūs miškai.

Ir snaigė ant delno,
Ir ryto rasa...
Čia mano gimtinė –
Čionai aš sava.

Aldona RAIŠIENĖ
Kupiškio r .

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt