11
A, Gruo
11 Nauji straipsniai

Aldona BALSEVIČIENĖ. Rudens išdaigos

Kūryba
Nustatymai

* * *

Įsismarkavo rudenėlis. Pajuto savo jėgą, galią. Kaip tyčia, sutiko seną draugą – vėją. Tas irgi blaškėsi, nerasdamas vietos. Abu nutarė, kad ir lietui reikėtų prasiblaškyti. Tad kibo į darbą.

Ruduo stebėjo, kaip atūžė smarkus vėjas, lydimas čaižaus lietaus, sujudino mišką, nuplėšė netvirtas šakeles, sviedė jas tolyn. Jauni medeliai su gausia lapija pakilo į dangų lyg su sparnais. Neaplenkė vėjas ir išlakių medžių. Vieną netoli mokyklos augusį klevą su didžiule jėga išrovė iš žemės, nubloškė į kiemą. Klevo viršūnė prigludo prie nuo mokinių žingsnių aidinčio asfalto ir užgeso.

Vėjas sujudino marias. Tos apsiklojo balzgana paklode, pašiurpo nuo aštrių lietaus lašų.

Neatsilaikė ir jūra. Smarkuolis prikėlė snaudžiančias bangas. Tos piktai talžė pakrantę, pakeldamos visa, kas gyva. Net elektros laidai vėjui ne kliūtis. Plovė juos iš pastočių, palikdamas žmones be elektros.

Paukšteliai pašiurpę glaudėsi pastogėse.

Išsikvėpė ir vėjas, ir lietus.

Pagalvojo ruduo, kad užteks išdaigų, juk ateina bobų vasara, o tada triukšmauti nedera.

Paprašė saulės pasiųsti žemei ir žmonėms šiltų spindulių.

Paukščiai pamažu palieka namus, lekia tolyn. Medžiai barsto pageltusius lapus, lengvina savo šakas.

Ruduo nutarė, kad jam daug smagiau žiūrėti, kaip jūros banga, pasipuošusi baltu nuotakos šydu, skuba į krantą, prisiglaudžia, pabučiuoja numylėtąjį ir vėl atgalios. O krantas laukia ir laukia...

Aldona BALSEVIČIENĖ
Juodkrantė

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt