17
Pirm, Gruo
10 Nauji straipsniai

Aldona BALSEVIČIENĖ. Artėja ramybės metas

Kūryba
Nustatymai

* * *

Užsisvajojo rudenėlis. Ir jam jaukiau, kada tylu, ramu, galima pasnausti.

Snūduriuoja, džiaugiasi užsitęsusia bobų vasara. Ji džiugina visus: mažus ir didelius. Vėl galima pasivaikščioti prie marių, jūros, atkišti saulei skruostą pabučiuoti.

Anksti nuėjau į pamarį. Stabtelėjau. Kitą marių krantą puošė ryškus raudonas skritulys. Net keista, kad saulė sugeba tokiu ryškiu raudoniu nušviesti marias. Ji lyg susigėdusi mergaitė, atmerkusi žėrinčias akis, budo iš nakties miego. Po kelių minučių sugebėjo pakilti virš horizonto, išplėsti akis, savo spinduliais pažadinti augmeniją, Kuršmarių bangeles.

Atskriejęs šiaurinis vėjas pašnibždėjo rudenėliui, kad nesitveria savo kailyje, nori pasiautėti. Bandė ruduo atkalbėti, bet argi šiaurinis klausys? Pasikvietė į pagalbą lietų, kad ir tas likusius lašus ištaškytų. Vėjas taip įsismarkavo, vėl pradėjo versti medžius. Juokdamasis parodė, kaip griūva didžiulis storakamienis kaštonas, savo viršūne užtverdamas kelią pravažiuojančioms mašinoms. Gerai, kad buvo ankstyvas rytmetys, vyrai sugebėjo milžiną patraukti nuo kelio į pašalę. Nepasigailėjo šiaurinis ir mažos liepelės, kuri, saugoma kaštono, bandė išsisukti nuo pakvaišusio vėjo. Ji tyliai atgulė ant žolės, pašnabždėdama paskutinį sudie.

Nubrazdėjo šiaurys tolyn, vers­damas silpnesnius medžius iš šaknų. Ypač pasidarbavo kormoranų kolonijoje. Paukščių apdergti nudžiūvę kamienai sugulė ant žemės, atkišę šakas į dangų, lyg prašydami pagalbos. O vėjas nulėkė Nidos link. Ir ten bus darbo.

Begėdis lietus talkino vėjui ir tiek papylė sodrių lašų, kad užtvindė kiemus. Brido žmonės vandeniu ir burnojo lietų.

Mato ruduo, kad reikia nutraukti lenktynes. Jau tuoj įpusės lapkritis, artėja ramybė. Nutarė pradžiuginti žmones vaivorykšte. Ištiesė lanką virš marių, pakvietė gėrėtis spalvomis: raudona, žalia, geltona. Tos spalvos priminė, kad mūsų Lietuva švenčia savo šimtmetį, parodė, kad vaivorykštėje – mūsų vėliavos spalvos.

Tokį lietaus perteklių pajuto ir grybai. Ką tik išlindę mažučiai purtėsi nuo šalčio, o didieji, sugėrę vandenį, virto kempinėmis. Pamąstė – retkarčiais žmonės ant jo pyksta, barasi, bet dėkingi už suteiktas gėrybes.

Smagu, kad Juodkrantės miške pasirodė meškėnai, kurių žmonės anksčiau nematė. Juk miškas padeda šernų šeimynai tapti nematomais.

Praėjo ir Mirusiųjų pagerbimo diena. Žvakučių liepsna nušvietė nedideles, bet jaukias kapinaites. Šįmet Neringos savivaldybė parodė ypatingą pagarbą išėjusiems. Norėjo, kad žvakelių liepsna apšviestų, sušildytų visus, radusius amžinojo poilsio vietą mūsų kapinaitėse. Prie vartelių sudėtos žvakės laukė žmonių rankų.

Prisiminė ruduo ir moterėlių prašymą paberti kelmučių. Kapinėse styrojusį didelį kelmą papuošė šių grybų girlianda.

Dabar galima pailsėti, pamąstė ruduo, ruoštis deramai sutikti žiemą.

Aldona BALSEVIČIENĖ
Juodkrantė

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt