17
Pirm, Gruo
10 Nauji straipsniai

Vytautas VITKŪNAS, Vilnius

Kūryba
Nustatymai

Iš „Bičiulystės“ bičiulių  kūrybos

Gamtos dėsnis

Ar lauksi, ar nelauksi –
Vis vien ruduo ateis
Ir žydinčios palaukės visas
Spalvas pakeis.

Ar lauksi, ar nelauksi –
Kas turi būti – bus.
Tos laumės baltaplaukės
Vėl braidžios po laukus.

Ar lauksi, ar nelauksi –
Nuo duonos vėl riekės
Medus rugsėjui amsint
Kaip gintaras lašės.

Ar lauksi, ar nelauksi –
Pamiršusi mane –
Geltonas klevo auksas
Nubluks tavam delne.

 

Atminties niekas nenutildys

Langas atvertas.
Sesuo stiklus valo
Ir žvilgčioja vis į kelią,
O jis, žinok, – tikri pasaulio vartai.

Naktį sutviska
Žvaigždynai, Paukščių Takas
Ir širdį sužibęs nimbas
Mėnulio apšviečia; ji mums pasako,

Kur vėtros nuvargusios ilsis, –
Melodijos jų negirdėti.
Dangus ims auštant žydėti,
O atmintis kalbės ir nenutils jau.

 

Išėjus

Ir niekas manęs negailės
Šioj žemėj plačioj, didelėj,
Kur auga vaikai ir žolė,
Išmokius kalbėt ir tylėt.

Ten rudenys vaikšto laukais
Geltonais kaip auksas plaukais,
Ir vasaras tu palikai
Nubėgusias pievų takais.

Tave kaip mylėjau – myliu
Tarp šilto rugsėjo gėlių,
Tenai, prie didžiųjų kelių,
Kur grįžti daugiau negaliu.

 

Sartų dainius

Žuvėdrų skardingi pulkai
Virš ežero, saulės apšviesto.
Tu žemėje vėl palikai
Sparnus gi norėjęs išteisti

Ir skristi, ir lėkti kartu
Labiau prie dangaus priartėti.
Bangelės žydrųjų Sartų,
Gražiai apdainuotų poeto.

Namus gi šie paukščiai suras –
Beje, ne po mūsų kepurėm.
Pakelkim už dainių taures –
Juk vieną mes tokį jį turim.

Žinau, gal kai kas pasakys:
Girdi, nebėra jo tarp mūsų,
Bet jis ir užmerkęs akis
Mums gyvas išlieka ir bus toks.

 

Sudie, vasarėle, sudie

Sudie, vasarėle, sudie.
Gal man jau buvai paskutinė?..
Budėk, vasarėle, budėk
Prigludus prie žemės krūtinės.

Sugrįžk, vasarėle, sugrįžk
Į tyliąją mano vienatvę.
Duris, vasarėle, duris
Praverki tu dieną ar naktį.

Uždek, vasarėle, uždek
Dar žarą virš mano gimtinės
Žvaigždes, vasarėle, žvaigždes
Į lauką ir pievą įpynus.

Gatve, vasarėle, gatve
Aš liūdnas toli išlydėjau
Tave, vasarėle, tave
Kartu su geltonu rugsėju.

Akmuo, vasarėle, akmuo
Man pakeitė širdį krūtinėj.
Žinok, vasarėle, žinok...
Nebūki man dar paskutinė.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt