17
Pirm, Gruo
10 Nauji straipsniai

Gražina KALVAITIENĖ. Paskutinis rudens pasivaikščiojimas

Gražinos Kalvaitienės nuotr.

Kūryba
Nustatymai

Miniatiūra

Vėjas nupustė paskutinius lapus. Į duris pasibeldė pilkas, su tamsiais debesimis, rūkuose paskendęs metas. Su juo atėjo ir rudeninis liūdesys... Medžiai, numetę lapus, stovi pilki ir paniurę. Kapsi lašai nuo šakų ir šakelių. Blukios lapkričio spalvos. Tik ąžuolėlis dar savo šakomis lyg rankomis įsikibęs laiko kuokštą lapelių. Saulė nutolo už debesų. Rytai aušta blausūs ir negalintys prasiveržti pro dangaus pilkumą. Nematyti gražių žarų. Temsta vis anksčiau ir niūriau. O naktys – tamsios. Galime laukti visokių orų – ir šiltų, ir lietingų, ir vėjuotų su audromis, ir šalnomis pakaišytų, o kartais ir sniegeliu pabarstytų. Šiemet šilumos ir rūkų lapkritis nepagailėjo.

O miškuose gaudžia, traška, ūžia tamsios eglės ir pušys, o jų viršūnės groja Šopeną... Girdisi skardus kėkšto balsas ir genelio tuksenimas, skrajoja pulkeliais svirbeliai, ieškodami užsilikusių šermukšnių uogyčių. Zylės ir bukučiai pasišnekėdami apžiūrinėja medžių šakeles ir kamienus. Dienos trumpos, reikia daug apžiūrėti. Vis dar žaliuoja bruknės ir spanguolės, nepasiduoda ir žemi paparčiai. Ne visi miško gyvenimą pajunta, ne visi supranta. Tik tas, kuris ateina į mišką kaip į šventovę, norėdamas išgirsti miško pasaką...

Lėtai srūva miško gyvenimo tėkmė. Nuo ryto iki vakaro dienos pilkumas dažnai ir neišsisklaido. Taip ir eina lapkričio dienos – dulsvos ir niūrios. Vis vėsesnės ir vėsesnės... Tuoj savo baltus vartus ir žiema atvers.

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt