Aldona BALSEVIČIENĖ. Sveika, Žiemuže

Ritos Mockeliūnienės nuotr.

Kūryba
Nustatymai

* * *

Neiškentė žiema ir įkišo nosį į rudens valdas. Gal senukas nieko nesakys? Ji tik keliais laipsniais šalčio norėjo priminti žmonėms, kad ruoštųsi. Tegu pasitikrina, ar turi užtektinai kuro, ar krosnys ir kaminai išvalyti. Jai juokinga, kad plikledis privertė žmonės sulėtinti žingsnius, atsargiai kilnoti kojas.

Pažaidusi nutarė atsitraukti, leisdama šilumai apgaubti žemę.

Saulė nušvietė ploną ruožą virš marių. Trikampis didėjo Nidos link. Jis vis plėtėsi ir atrodė, kad saulė sukasi. O iš tiesų tai mes, to nejausdami, sukomės aplink saulę.

Marių pakrantė pasipuošė blizgančio ledo karoliukais, kurie supdamiesi barškėjo, kliudydami vienas kitą. Tai marios barasi, kad per anksti jas stingdo. Jos dar norėjo su vėju pašokti.

Medžiai, jau nubarstę lapus, stovi iškėlę rankas į dangų, prašydami saulės greičiau sugrįžti. Tik eglės ir pušys lyg juoda siena didžiuojasi savo pranašumu, plačiai išskleidusios šakas, tvirtai remiasi į žemę. Vinguriuoja kelias, vedantis tolyn, pasienio link. Jo pakraščiuose šernų išrausti juoduoja žemių kauburiai. Kuo ta žemė taip traukia šernus? Miškininkai sako, kad jiems reikia druskos, kuria barstomas kelias. Nustebome, kai briedis, išėjęs ant kelio, sulenkęs priešakines kojas, godžiai lakė balos vandenį. Jam, matyt, irgi reikėjo druskos. Kai briedžiai ateidavo prie obelų paskanauti obuolių, jau buvome prie jų pripratę.

Abipus kelio dunksantis miškas uždengia vaizdą į marias ir jūrą. Maloniai nuteikė, kai iškirstas miško plotas parodė nuostabiąsias pamario kopas. Jos, pasipuošusios neryškia žaluma, iškiliais kauburėliais, sužibo saulėje. Tik kormoranų kolonijos pažeisti medžiai liūdnai nuteikia pravažiuojantį. Matai, kad medžiai pralaimėjo kovą su paukščiais. Dalis plikų palaužtų kamienų dar juoduoja lyg sustingusios statulos. Kiti, pasiekę žemę, styro be aimanų, paklusę likimui. Nusiritę nuo šlaito kamienai atrodo taip, lyg kabintųsi į žemę, norėtų grįžti atgal.

Pakeli akis į dangų. Į tave žvelgia pasakiški debesėliai. Ryte jie juoduoja, sužybsi auksiniais pakraštėliais. Dieną debesys pavirsta pasakų rūmais, sušildo širdį, prikelia svajones.

Sveika, Žiemuže! Tu dar daug pabersi dovanų, dovanosi daug džiaugsmo.

Aldona BALSEVIČIENĖ
Juodkrantė

 

dnt_puslapyje_pirmas
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt