19
K, Rugs
10 Nauji straipsniai

Danutė RUSECKAJA, Aldona MAKSVYTIENĖ

Ritos Mockeliūnienės nuotr.

Kūryba
Nustatymai

Iš „Bičiulystės“ bičiulių  kūrybos

Gimė Viešpats

Per adventą mes glostome tylą
Ir ramybe namus savo puošiam.
Mums Dievulis į širdis prabyla,
Tik ar mes jį priimt pasiruošę?

Gimė Viešpats klėtelėj be priešų,
Kaip ir mes, mamos meilėj užaugo,
Tai kodėl kai sunku jo neieškom?
Tai kodėl nepaprašom kaip draugo?

Budi Viešpats ir laukia kvietimo.
Jis nekurčias, kai siela jį šaukia.
Mintyse pasikvieskim Dievulį
Kaip šilčiausią, mieliausiąjį draugą.

Tyloje paprašykim pagalbos,
Jei bėda – lyg akmuo – slėgtų širdį.
Mūsų sielas išgrynina maldos,
O maldas Viešpats mato ir girdi.



Mano vaikystės Kūčios

Man prieš akis vaikystės Kūčios:
Geri vieni kitiems, paslaugūs...
Tešla minkšta ant krosnies pučias...
Namai pakvipę, šilti, jaukūs,

Išblizgintas ir gaubtas lempos,
Ir karpiniai ant lentynėlių,
Vaikai nurimę, pasitempę,
Net katinas nustoja šėlęs...

Su šalčio gūsiu eina tėtis
Ir neša obuolių pintinę.
Šią dieną galime tikėtis
Išvysti žvaigždę išskirtinę.

Mama šienelį kruopščiai kloja,
Paskui – ir staltiesę lininę...
Rankoves mes atsiraitoję
Ant stalo dedame „kleckynę“

Ir dvylika tokių skanėstų,
Kad akys valgo nesiklausę!
Štai tėtis kviečia atsisėsti,
Aplink sodina šeimą gausią:

Galustalėj tėvai susėdę.
Mama ranka sruogelę braukia...
Kiekvienas turime po kėdę!
Plotkelę baltą tėtis traukia,

Paskui paduoda mamai, sesei...
Nuo vyresnių iki jauniausių!
Žegnojamės ranka nedrąsiai
Ir beriam poterius be pauzių.

Dėkojame už tai, ką turim,
Ko metai einantys išmokė...
Pavalgę sočiai, laimę buriam,
Nes tai – daug daug geriau, nei šokiai:

Ištraukiam šieno po kotelį:
Kieno gyvenimas ilgiausias,
Kam kryžkelė, kam lygus kelias...
Tik žiū – kažkas ilgokai rausias!

O ne, brolyti, laimė tavo
Tau į rankas pirmoji tiesias!
Nė viens likimo neapgavo!
Ko panorės jis, tą ir kviesis.

Nušurmuliuojam ligi durų
Ir greitai kibirą pastatom,
Nes vyresni iš batų burias:
Kas neįmes – tam bus sarmatos.

Juk netaiklumas – senmergystė!
Vestuvės tam, kuris pataiko.
Kažkas į lauką lėkti drįsta
Ir apkabinęs tvorą laiko:

Pora ar ne – žinoti noris,
Ar laukti, ar nesitikėti…
Kažko į maišą prisikrovęs
Kalėdų senis palei klėtį!

Toks šurmulys, toks sujudimas!
„Greičiau pas mus! Greičiau, Seneli!..“
Kiekvienas nori būti pirmas,
Kad jį sodintųsi ant kelių...

Ach, Kūčios mano ir Kalėdos!
Pati gražiausia metų šventė.
Dabar kasdien jau puošniai rėdos,
O mes jau baigiame pasenti...

Danutė RUSECKAJA
Vilnius

 

Gerumu į sielą...

Džiaugsmo delnuos
Naktis sūpuos
Betliejaus žvaigždę.
Jos atspindys
Sieloje liks
Šviesą išskleidęs.
Angelas šypsena
Žemę apglėbs
Kalėdų naktį
Ir palinkės
Kibirkštėlę vilties
Širdy uždegti.
Lūpomis tyliai
Malda nubėgs
Šilta be galo.
Meilę dalinsim
Ir atlaidumą
Prie Kūčių stalo.
Angelų giesmės
Šiltom liepsnelėm
Nakty plazdės.
Į mūsų sielas
Šaltiniu tyru
Gerumas lašės...

 

Kalėdų naktyje

Žvaigždės varva žemei į delnus, –
Į nepaprastą liūtį ir aš išeinu,
O beržų sutaršytus, suveltus
Pina plaukus žibintai žvaigždžių.

Ir nakty, ir širdy išsilydo
Tebešėlstanti džiaugsmo banga,
Nes sušildyti Žemę atklydo
Dieviškoji palaimos šviesa.

Į jos paslaptį tiesiasi rankos –
Kryžiaus ženklą nupiešia ore,
Ir malda švelniai lūpomis rangos –
Tirpsta ledas širdy nejučia.

Aldona MAKSVYTIENĖ
Vilkaviškis

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt