19
K, Rugs
10 Nauji straipsniai

Rita MOCKELIŪNIENĖ. Net tamsiausia naktis byloja aušrą

Kūryba
Nustatymai

* * *

Nadeždos Ščiukinos paveikslas „Žiemos kelias šventyklon“.

Gruodžio naktys. Šaltos, tamsios ir ilgos. Pila ir pila iš dangaus samčio žvaigždes. Keliui pašviesti. Giedrai prišaukti.

Kai kada prasiveria dausos ir saujom pilnutėlaitėm pažeria sniego. Balsvėja žemė, balsvėja. Ant kaulėtų savo pečių vatinį užklotą užsimeta arimas, drebulė nuogas šakas baltomis kailiukų juostelėmis prisidengia. Iš vasaros niekur taip ir neišėjęs kmyno kupstas parklumpa po puria kauburėta skraiste. Neperpratęs, neperkalbėjęs likimo. O stebukliniais tęsties žodžiais vis tiek įtikėjęs.

Nuo senutėlės kalvės stogo ramiai žvalgosi Kalėdų Angelas. Šypsodamasis. Gyvybės planetai šiaurės ašigalį vis labiau saulės linkui gręžiant, suskumba smarkiau sparnais plazdenti. Ilgesio arfomis suvirpa oras. Stebuklo nuojauta lyg trokštamo oro gurkšnis aukščiausioje viršukalnėje pripildo žeme keliaujančiųjų krūtines.

Pasigirsta duslus trakštelėjimas. Skyla ledo varveklis. Saulės spindulys, kaipmat užmatęs įtrūkį, sminga tiesiai į jį. Akinamai sutviska ledinis randas. Auksine vaga skrosdamas pačią varveklio širdį. Šilumos liežuviai lyžčioja, tirpsta ledo apkaustai. Įdienoja.

Jaukiai išsirąžiusios mintys skubinasi pasiųsti gerumo laiškus. Už kiekvieną akimirką – dienos mokytoją – lyg brangiausią dovaną ją priėmusios, padėkoja. Už dalijimosi džiaugsmą patirtą, už lengvumą atleidus, už skausmingą išminties augimą. Užjautus, supratus, pavėdėjus. Kito naštą bent sekundei kilstelėjus. Meilėje išsūpavus. Žodžio lopšį. Vargetos svajonę. Sutiktojo viltį. Užgimstančiojo laukimą.

Šypsosi Angelas, galvą užvertęs į Grigo ratus. Sako, kadais Didieji ir Mažieji Grįžulo ratai buvę Saulės ir jos dukros. Juodviem bevažiuojant žirgai pasibaidė, ratai užkliuvo vieni už kitų, apsivertė ir paliko stovėti. O Saulė su dukra išriedėjo ir nuvažiavo.

Darda vežimas dangumi. Čia žemiau Šiaurinės, čia aukščiau, čia kairėje, čia dešinėje. Deimantus iš samtelio žerdamas.

Net pati tamsiausia naktis byloja aušrą.

Per gūdžiausią naktį šviesa suranda kelią.

Į mintį. Į širdį.

Tebūnie.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt