Gintautas STANKAITIS, Ukmergė

Kastyčio Turevičiaus nuotr.

Kūryba
Nustatymai

Iš „Bičiulystės“ bičiulių  kūrybos

Paskutiniai?..

Teūžaus vėtros kraupios, niūrios, –
į dykumas pavirstančiais laukais, –
kitų tėvų namų neturim,
senų dainų naujausios nepakeis...

Mes paskutiniai dainiai močių sodžių,
mintim grįžtą pro paruges, takus,
prie vieškelių eglaitės guodžia –
šnarėdamos sutinka kaip savus:

suprantame šakoto klevo šneką,
o gryčių dūmai – atgaiva kvapni,
sula – tas medžių kraujas – gyslom teka, –
savojoj žemėj tampam amžini, –

dažnai pavirstame kapais ir kryžiais,
liepsna žvakelių, artimų malda, –
į savo gimtines sugrįžę,
juose ir liksim... visada...


Gyvenimo atokvėpis

Miškus, kelius, mintis ir tiltus
užklojo ūkana pilka,
milžinkapius, tėvų supiltus,
užpylė užmaršties banga –

tad eidami dažnai paklystam
tarpe pušelių keturių,
lėtai prarasdami jaunystę,
verkšlenam: ,,Nieko neturiu...“

Praamžiau, duok tvirtesnį skydą,
ugninį kardą, aštresnes strėles,
kovų laukuos neviltyje paklydus,
gal išmintis į tėviškę parves:

einu, iriuos per pilką būtį,
taisydamas įlūžusius lieptus, –
viliuos ir klausiu: ,,Ar truputį
kovų atokvėpis žemelėj bus?“

 

dnt_puslapyje_pirmas
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt