24
Š, Rugp
12 Nauji straipsniai

Gražina KALVAITIENĖ. Pavasaris beldžiasi...

Gražinos Kalvaitienės nuotr.

Kūryba
Nustatymai

* * *

Rytas vos švinta. Einu į mišką klausytis medžių ošimo ir pajusti pavasarinio alsavimo. Kiekviename miško kampelyje slypi kažkas paslaptingo ir nuostabaus. Kiekviena medžio viršūnė – tai dainos posmas. Giria niekada nesiliaus ošti, jos viršūnės nenustos dainuoti. Girios tankmėse verda gyvenimas, dovanojantis žmogui dainą.

Ir vėjas, jau kvepiantis pavasariu, dainuoja. Lyg girdėti žodžiai: „Eik, žmogau, ir žiūrėk, kokia graži giria. Eik ir pakalbėk su samanotu alksniu, paglostyk mielus blindžių kačiukus ir jau žalsvai gelsvėjančius šakoto lazdyno žirginėlius, prisėsk ant žemės besiilsinčio seno medžio. Medžiai miršta stovėdami – nieko nėra amžino.

Eik ir pakalbink vėją, jau pavasariu alsuojantį, ir įsiklausyk, kaip savo godas godoja seni pušynai.“

Nuostabus tas vasaris, dovanojantis pirmus parlekiančius lietuviškus sparnuočius – pavasario pranašus. Vasaris – tai slenkstis prie dar pilkų pavasario dienų. Vasarį keičiasi vėjo kryptis. Ir nuotaika kitokia. Gal dar bus pūgų, gruodo, tačiau neilgai trunkančių – saulutė kasdien vis aukščiau pakyla. Gal dar žvaigždėtos naktys papuoš medžius šerkšnu ir jie stovės žėrintys spindinčiu baltumu ir svajos apie pražystančias žibutes.

Svajoja medžiai, viltingai čiulba paukščiai. Galvojame ir mes – žmonės. Visi apie tą patį, apie pavasarį – būtinai ateisiantį. Pažvelk į dangų – ir jis, melsvais debesimis mojuodamas, pranašauja pavasarį.

Tuoj leisime sulą, kuri peržiem buvo užrakinta klevų kamienuose ir švęsime Užgavėnes – žadindami gyvybines žemės maitintojos jėgas deginsime Morę, artinsime pavasarį. O palaukėse žvirbliukai kelia vestuves, linksmosios zylutės dainuoja: „Vyt, vyt, žiemą vyt.“ Pavasaris beldžiasi...

Gražina KALVAITIENĖ 
Kazlų Rūda

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt