18
A, Birž
11 Nauji straipsniai

Rita MOCKELIŪNIENĖ, Šakių r.

Vilijos Jocienės nuotr.

Kūryba
Nustatymai

Iš „Bičiulystės“ bičiulių  kūrybos

Neša rankos žalias šakeles. Surinktas. Suskintas. Sudėliotas. Surištas.

Karklo rykštėse įsipainioja saulėryčio spindulys. Muistosi, markstosi, glaustosi. Landžioja baltų gumulėlių švelnumo labirintuose.

Kadagio šakelėj blykčioja šoninių bažnyčios vitražų nuspalvintos švieselės. Apkabina koloną, šliuožia, nuslysta. Atsargiai čiuožteli grindiniu...

Ir suteka šviesų upeliukai į gilų ežerą. Geria akys ištroškusios. Laisto sodus tikėjimo. Širdys pergalės paslaptis išskaito...

Giedras Verbų sekmadienis.

 

***
Spindulys apyšiltis
Nuslydo tavo, mano,
Mūsų žemele.
Išplukdė ledo lytis upė,
Ir prausiasi
Skaistėjantis dangus
Tarp jos krantų.
Atsidūsėjimo rasa į žolę,
Kasdien labiau
Vis nužalėjančią,
Nuo pumpuro žagarvyšnės
Pasiridena kūlvirsčiu.
Plikas atodangas arimų
Šešėliai balzgani matuoja.
Kvėpinasi pašlaitės ievom,
Šalpusnių strazdanom
Aptiško pakelė.
Lankoj laukinė obelis nuraudo.
Dienos ilgumą
Ant sparnų
Parnešę paukščiai
Sutartines kad traukia...
Akivaruos pavasario skęstu...

 

***
Teka saulė
Į korius pavasario.
Vandenais atitirpusiais,
Smilgom susivėlusiom teka.
Įsimylėjėlio akimis
Pasaulis švyti.

 

***
Kur susiliečia du kaštono žiedlapiai,
Širdim pavirsta rožinė dėmė.
Virš sendaikčiais užgriozdintos verandos
Skraido perregimos peteliškės.
Virš debesim apmūturiuoto horizonto,
Viršum vaisius užmezgusio šermukšnio skraido.
Paskui baltųjų dobiliukų pievon
Maži širdžių pergamentukai sklendžia.
Autografą pavasario meilingą
Įšyly palikę...

 

***
Beržas, pasikreipęs
Į savo šešėlį, ant ražienos
Žiūri, žiūri.
Giesmės ilgisi.
Tekinas, kliūdamas,
Klupdamas, krisdamas
Lekia mažylis
Lyg pavasario vėjas
Lauko keliuku.
Iš paskos –
Klupdama, kliūdama
Bėga motina.
Stveria vaiką už pakarpos,
Subara.
O jis klega tarsi upė,
Peršokusi slenkstį.
Klega palaukė.

 

***
Kovo paukščio prišalusį sparną
Vandenai neilgai jau laikys.
Ledas įsaulėj pokši, ir garma
Jo rūsiuos žaliastiebė angis.

Išlaisvės, išsibudins, rąžysis
Upeliuko slenkstėta srovė.
Užgiedos tarsi paukštis ankstyvas
Net širdis. Vieniša ir drovi.

 

***
Nuo horizonto
Lig horizonto
Išskleidė sparnus
Rožinis debesis,
Atkaišuodamas
Ryto skląstį.
Šelmiškai
Merkia akį
Anapus sodo
Kylanti saulė.
Matau žemę
Rožinę.
Nereikia
Jokių akinių.
Net rožinių jų
Nereikia.

 

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt