19
T, Birž
11 Nauji straipsniai

Aldona BALSEVIČIENĖ. Gamtos burtai

Kūryba
Nustatymai

* * *

Sveikas, pavasari! Visi pajutome, kad tu – savo viešpatijoje. Mus džiugina ilgesnės dienos, šviesesni rytai, saulės bučiniai. Tik vėjas niekaip negali nurimti. Išmoko labai gražiai išdaigėliškai švilpauti. Nerimsta, pračiuožia medžių viršūnėmis, pakedena šakas, pakužda, kaip jis myli savo mišką. Išdykaudamas vieną kitą medelį nulaužia, šakelėmis žemę apibarsto. Liejasi trelės ir tada, kai jo išdykę pirštai bando vaikų žandus pažnaibyti.

Jau visu gražumu subaltavo snieguolės. Žibučių mėlis kviečia praeivius stabtelti, pasigrožėti žydromis akelėmis – juk Neringos miškuose jų nerasi. Pamarys pražydo krokų jūra – tai darbščių jaunuolių dovana. Balti, mėlyni žiedeliai dėkodami meiliai šypsosi. Beržai paliejo saldžias sultis. Sako, kaip niekada, šįmet labai dosniai.

Vienas kitas mažas paukštelis prastrypčioja pievele. Juos nustelbia varnos, kurios kranksėjimu suardo rytmečio tylą. Jos sugeba sukviesti drauges į rastą puotą.

Grįždama autobusu iš Nidos, nustebau dėl didžiulės kormoranų gausos virš marių. Jie sparnais kedeno vandenį, varydami žuvų guotą vienon vieton. Gražu pažiūrėti, kaip sutartinai dirba paukščiai. Baugu pažvelgus į gulinčius medžius, prašančius pagalbos.

Marios vis dar paniurusios, be šypsenos. Jas dengia rūkas, neleidžiantis bangelėms žaisti saulėje, apsikabinti, pakviesti paukščius paplaukioti bangose.

Jūra šypsodamasi stebi, kaip ankstyvi gintaro rinkėjai ieško išmestų gintarėlių. Kas netingi, prisirenka, tik reikia ateiti anksti po audros.

Pasisekė, pavasarėli, kad balandis – verbų, Velykų, švento vandens ir šventos ugnies mėnuo. Tavo mėnesį rišamos verbos, marginami gyvybę ir prisikėlimą simbolizuojantys velykiniai kiaušiniai. Prieš Velykas šventinama ugnis ir vanduo. Gražu pažiūrėti, kaip moterys margina kiaušinius. Yra Juodkrantėje darbštuolių, kurios sugeba juos išdrožinėti nuostabiais raštais. Ačiū joms už darbštumą, meilę.

Antroji Velykų diena suteikia daug džiaugsmo vaikams. Savo anūkams pasakojau, kad miške gyvena senutė Velykė. Ji į kiškiais pakinkytą vežimą susideda nudažytus kiaušinius ir naktį išvežioja vaikams. Kaip mažieji laukdavo tų dovanų! Nueidavo pas kaimynus paprašyti, kad uždarytų šunis, neleistų išbaidyti kiškių. Dažnai vaikai paruošdavo krepšelius lauktuvėms. Juos apklijuodavo paveikslėliais. Gal Velykė nespės visko padaryti, gal reikia padėti? O kiek džiaugsmo radus krepšelį su lauktuvėmis!

Tu, pavasari, esi tikras burtininkas. Ačiū už šilumą, už išdalintus burtus.

Aldona BALSEVIČIENĖ
Juodkrantė

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt