21
T, Rugp
10 Nauji straipsniai

Elena GRINCEVIČIENĖ, Panevėžys

Kūryba
Nustatymai

Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos

***

Kaip įvilkt šitą mintį 
į poezijos rūbą, 
epitetais dabinti?
O ji skuba, vis skuba: 
nuo mokyklos pas Dievą,
nuo ano – į mokyklą
per žaliuojančią pievą,
palei dangų, skaistyklą.
Debesėlių margumas,
žalios pievos skaistumas,
kai palaisto lietutis...
O pietys atsipūtęs 
išdykauti sumanė:
margą kaimenę gena,
debesėliais dabintą.
Kaip įvilkt nuogą mintį 
į poezijos rūbą,
kada laikas taip skuba?

 

***

Gegužė ar lapkritis,
vieškeliai ar liūnai,
kol skirta mums ši lemtis,
sukasi malūnai.

Mala žodį ir jausmus,
klastą, džiaugsmą, melą 
ir mirties ritualus –
pasaką be galo,

pasaką be pabaigos,
kol mūs akys mato,
kol lemtis ką sugalvos, 
tarsi biurokratas.

Dienomis ir naktimis 
mylisi ir ilgis.
Rėdos rato ašimi
Sukas senos girnos.

 

Žodis

Jau nuskambėjo žodis
ir vėl tyla gūdi.
Bet šildo ir paguodžia
sugėrusi naktis
šiltus žodžius lyg rasą.
O nerimas kartus 
tik bailiai susigūžia
ir neria pro vartus.
Ir vėl taip lengva, gera 
šiltos rasos keruos:
renku žodžius į sielą
ir tylomis gėriuos.

 

***

Vėl neištartas žodis
lyg šukės tarp dantų.
Žaizdotos kojos basos.
Rupius stiklus kremtu.

Jų skonis – lyg žarijų.
(Prabėgčiau vogčiomis.)
Kažkur saulėmis lyja,
o tvanas – su mumis.

Į mūsų sielą, kūną
lyg žiežirbos – žaibai,
suskeldėję perkūnai...
Ak, kaip Tu pavargai

tuos kibirus nešioti, 
kai tvanas – lyg dvasia.
o aš – godi, besotė
ir šukės dantyse.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt