Marija OLEŠKEVIČIENĖ, Vilnius

Kūryba
Nustatymai

Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos

***

Aš pavargus, taip baisiai pavargus,
Tokį svorį nešu ant pečių –
Tai keli lagaminai svajonių
Ir prikimšta kuprinė vilčių.
Ten kišenėse esama pykčio,
Nevilties, kad turiu viską kelt,
Nešt be trupučio teisės prisėsti
Ir kažkam nors dalelę iškraut.

 

***

Kam laiškai, jei gali pasakyti?
Kam žvaigždė, jeigu lempa yra?
Kam ta saulė, jei jos nematyti?
Kam svajonės, viltis ir aistra?
Kam čia stengtis – vis tiek neišsiskiri,
Tik keptuvės neplautos palieka dėmes.
Kam tie žodžiai, jei jie neprasiskverbia
Į taip mylimos sielos gelmes?
Kam tas laikas – juk turime laikrodį
Nėra laiko augint svajones.
Kam tas veidas – meluoja tas veidrodis
Ir įkyriai skaičiuoja raukšles.



***

Kai išeina meilė –
Lieka buitinės atliekos.
Kai nelieka knygų –
Tampi maisto fabriku,
Kai sudūžta viltys –
Belieka tik panika,
Kad neliko nieko…

 

***

Aš būsiu suoleliu
Ilgam kelyje,
Aš būsiu pavėsiu
Dienos kaitroje,
Aš būsiu bedugne
Protingų minčių
Ir aukso kuprine
Ant tavo pečių.
Aš būsiu knyga
Ir geruoju žodžiu,
Aš būsiu viltis
Begalybėj kliūčių.
Aš būsiu paguoda
Juodoj nevilty,
Aš būsiu meiluže
Aistringoj nakty,
Aš būsiu švieselė
Nakties tamsoje,
Aš būsiu daina
Slogioje tyloje,
Aš būsiu pavasariu
Tavo sapne.
Aš – visas pasaulis
Tavo delne.
Jei tu tik suprastum,
Priimtum mane.

 

***

Dienos iš stiklo,
Sulyto lietaus,
Ašarom pilko
Beribio dangaus.
Viltys iš smėlio
Virto pilim –
Buvo kadaise
Jos akmenim.
Laikas iš vėjo
Pučia ir pūs,
Nešant į užmarštį
Vaiko sapnus…

 

Meilė

Skausmą uždaro,
Išlaisvina mintį,
Verčia iš naujo
Numirti ir gimti,
Vėją pagauti,
Pasiekti žvaigždes,
Tavim apsvaiginti
Sielos kančias,
Pašėlus lakstyti
Aukščiau debesų
Ir prasmę pajausti
Tame, kad ESU

 

***

Mano gyvenimas – žvaigždė
Šaltame dangaus skliaute.
Mano žvaigždėj – kaltė,
Pasislėpusi savam kiaute.
Mano gyvenimas – tyla,
Spengianti jūsų ausyse.
Mano meilė – akla,
Paklydo kažkur sapnuose.
Mano žodžiai gyvi
Keliauja iš pat širdies.
Galbūt ši kalba tyli
Ir jūsų mintis palies?
Mano jausmai jau toli
Veržiasi vėjo greičiu
Ir viską aukoja Jums,
Viską, ką tik jaučiu.
Mano esybė – kančia,
Kančios malonumas saldus.
O mintyse paslapčia
Aš jau svajoju... kas bus?
Mano ateitis – nežinia,
O aš šiame kely
Tik paslaptinga viešnia,
Keliaujanti toli toli…

 

***

Ten, kažkur už tvoros
Dega vienišas langas –
Saugo sielas nakty
Mano angelas sargas.
Su tokia viltimi
Tyliai praslenka dienos
Ir veidai svetimi
Kitoje pusėj sienos.
Čia sustingęs lange
Tavo mėlynas žvilgsnis.
Mes seniai ne drauge,
Man į pragarą – žingsnis.
Ten, kažkur už tvoros,
Dega vienišas langas –
Saugo sielas nakty
Mano angelas sargas.

 

***

Išėjai tu, kur saulė leidžiasi,
Kad tavęs nepasiektų niekas.
Ir į langą taip tyliai beldžiasi
Tavo pėdsakus ištrynęs sniegas.
Niekada nesakysiu tau „myliu“
Ir nešauksiu tavęs vardu,
Ir viena, atsisėdus tyliai,
Nesvajosiu, kad mes kartu.
Širdį gelia ir laikas bėga,
Užsnigti jau visi keliai…
Atsiklaupus nukrisiu į sniegą
Ten, kur tu kažkada praėjai.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt