Aldona BALSEVIČIENĖ. Vasaros dovanos

Kūryba
Nustatymai

* * *

Kiek dovanų mums dovanoja vasara! Šiųmetis medus šviežias, tik iškoptas, kvepia iš tolo, masina paragauti. Savo uogų kekėmis vilioja serbentai, avietės, žemuogės, mėlynės. O obelys, kriaušės, vyšnios linguoja nuo vaisių gausos. Senąsias bulves pakeičia šviežios. Ore dar tvyro nepakartojamas jazminų kvapas.

Pakeliu akis į dangų. Jį dengia baltas jaunamartės šydas, pakraščiuose pavirsdamas nuostabių raštų nėriniais. Birželį eidama pamariu girdėjau, kaip nendrėse kažkas čirpia, klegena, šnabžda. Tai jaunoji karta skelbė apie savo atėjimą. Jau kuris laikas stebėjau mariose plaukiojantį vienišą gulbiną. Kodėl jis vienas? Juk gulbėms tai nebūdinga. Po kelių dienų pamačiau pakrantėje prie nendrių išdidžiai stovinčią gulbę. Mane pamačiusi sušnypštė priversdama pasukti iš kelio. Prie jos kojų glaudėsi keturi pūkuoti mažyliai. Netoliese saugodamas šeimą plaukiojo gulbinas. Nedidukės raibos antytės išdidžiai skrodė vandenį, lydimos pulko mažųjų.

Marių krantinė pasipuošė naujomis smėlio skulptūromis. Jau trečią vasarą grožėsimės meis­trų darbais, jausime, kokį atgarsį sielai suteikia nepaprasti darbai. Šį kartą atvyko jaunieji skulptoriai iš Italijos, Danijos. Kartu su lietuviais pasakojo sak­mes apie Neringą, Kuršių žemę. Pamatėme varnų gaudytoją, kopų įmantrumą, vėjo išdaigas. Šįmet pirmą kartą skulptorius lydėjo poetai. Jie apdainavo kiek­vieną darbą, dėkojo už triūsą. Gimė nauja sakmė apie žveją, kuris ieškojo savo sielos draugo. Jį rado pagautoje žuvyje. Ištraukęs iš tink­lo, apkabino, apsigaubė tinklu ir abu nėrė į Kuršmares, amžiams sustingdami legendoje.

Gintaro įlanka Juodkrantėje pasipuošė nendrinėmis skulptūromis, pavadintomis Baltų ženklais. Ranka rankon dirbo latviai ir lietuviai. Jie pagerbė mūsų protėvius, kurie su meile laukdavo patekančios aušros, žadančios naują, širdžiai mielą dieną. Jie prisiminė visų medžių valdovą – Ąžuolą. Prisimintos ir bitelės, apdovanojančios žmones savo triūsu – surinktu medumi. Gaila, kad darbai sudegs, pakils į dangų.

Miela vasara, tu šiemet nutarei būti nepaprasta. Atsiuntei tokį karštį, kad sumušei visus rekordus. Karštis pasiekė 35 laipsnius. Kaip iškęsti dirbantiems, kaip apsisaugoti nuo tokių saulės spindulių? O tu tik juokeisi. Ir lietų siuntei nepaprastą. Jei prapliupo, tai kaip reikiant, užtvindė kiemus, gatves. Nepagailėjai ir sausros. Prasidėjo šienapjūtės. Ryškia žaluma pasipuošusi žolė krito nuo šienpjovių rankų. Gaila, kad kai kur tavo spinduliai sugebėjo nupjautus plotus nurudinti. Ar atsigaus? Nežinia...

O praūžusios Joninės kiek suteikė džiaugsmo, kiek vainikų nuplukdė marios. Paparčio žiedo ieškotojai ne vienas rado savo laimę.

Ačiū, vasara, kad tu esi, tavim džiaugiamės, visada tavęs lauksime.

Aldona BALSEVIČIENĖ
Juodkrantė

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt