Jonas MALIŠAUSKAS, Panevėžys

Kūryba
Nustatymai

Siūlome paskaityti Šventojoje vykusiam literatų seminarui „Amžinieji lietuvybės ąžuolai“ atsiųstus arba jau ten sukurtus įdomiausius, kvepiančius jūra ir vėju, tekstus. 

Jonas Mališauskas.

 

Vasaros naktis

Nevėžio vilnimis atplaukia luotas,
Lietaus išpraustas, vėjo išbučiuotas.
Juo irias vasara – puošni, linksma,
Į aukso garbanas lelijas pindama.

Nušvitęs sidabru mėnulio takas,
Gelmėj paskendę žvaigždės plakas.
Lengvutė vasaros nakties skara,
Tarsi Nevėžiu skubanti srauni banga.

Naktis, išskleidusi juodus sparnus,
Užmigdė pievas, lygumas, miškus
Ir paukštį ant siūbuojančios šakos,
Kuris pabudęs vasarai ir vėl giedos.

Juk vasaros naktis tokia trumpa,
Rasų karoliais puošiasi lanka.
Nakties glėby paskendus Lietuva,
Lyg ta našlaitė girioje viena.

Sapnuoja sapną drobes ausdama
Ar Vaivos juostą perlais puošdama...
Nakties danguj – žvaigždėtą Paukščių taką,
Žemėlapį dangaus, kuriam gyvybė plaka.

 

Pareisiu kaip vaikystėj

Tu man nuskink žibutės pirmą žiedą,
Kada klevų saldi sula tekės,
Kai kelsis saulė ten už raisto,
Rasų karoliai krištolu žibės.

Priglausk kaip paukštį, grįžusį pastogėn,
Pridenk žvaigždžių skara pavasario nakty,
Kol suoks lakštingalos, nemigę mėnesienoj,
Ir skleisis sodai, ievos pakely.

Padovanok pavasarinio vėjo dvelksmą,
Taip gaivų lietų – tik be debesų,
Kamanės dūzgesį tylioj palaukėj,
Nektaro kvapą pumpurų jaunų.

Atneški aidą almančio šaltinio,
Svajingą sapną gluosnių vienišų
Ir vartų girgždesį, kuris užkimo,
Kaip šulinio svirtis, belaukdama savų.

Mintim pareisiu, kaip vaikystėj, basas,
Lankom, palaukėm, lieptu alksniniu.
Gal išbučiuos man skruostus baltažiedės vyšnios,
Lyg motina – kadais išeinant iš namų.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt