Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos

Kūryba
Nustatymai

Gintautas STANKAITIS
Ukmergė

Eime į audrą

Einu laukais, o vėjas švilpia, kaukia.
Tokia per amžius klystančių dalia.
Prie ąžuolo koplytstulpio palaukėj
kalbu senas vaikystės maldeles.

Rūpintojėlis mąsto čia parimęs:
įsimena visas skriaudas tautos.
Girdžiu maldas pagoniškos Praurimės,
matau žvakes užgęstant nuolatos...

O kas tie Žemėj klystantys beteisiai,
iešką seniai nukritusių žvaigždžių,
gyvenimo prasme šio nusivylę baisiai,
kai jiems mažos paguodos nerandu.

Todėl kviečiu visus į audrą eiti –
priglausti švelniai tiesiamas rankas,
mus pasitiks graži kerų mergaitė,
mums sučiurlens šaltinis nesenkąs...

 

Įkyrios mintys

Įkyriai puola mintys bukos
iš posmų, posakių, dainų
ir kala kala lyg plaktukas
virš plieno dalgio ašmenų, –

nebe žolės peizažai gula
į pradalges kreivai tiesias,
bet atminimai, o Dievuli,
kur mintys landžiosios nuves?

Ar įsakys dar liežuvėliui
paviešint paslaptis senas,
ar patykom sugrįš jos vėlei
į nedainuojamas dainas?

 

Baladė klevams

Kaktoje vis daugiau privingiavo
rūpestėlių, kasdienių vagų:
gerkim sulą gaivinančią klevo –
gal nebus kasdienybėj sunku?!

Leiski – savąją ranką uždėsiu
ant pavargusios tavo kaktos:
klevo lapų karpytų pavėsis
tą sargybą šventai pakartos.

Išėjau vėjų vieškeliais. Mojo
susigėdę sodybos klevai,
barstė žiedus ieva mylimoji,
kai kartu su manim keliavai...

Parkeliavus tau galvą aprišiu
skarele, kad nurimtų gėla, –
susijungs trūkinėjantys ryšiai,
kai gaivinsimės klevo sula.

O sugrįžę ar rasim besėdint
po klevais, ant suolelio, tėvus?
Ten ir mums pastatyta bus kėdė,
ir sulos ąsotėlis ten bus...

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt