Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos

Kūryba
Nustatymai

Aldona SABONYTĖ–KAZLAUSKIENĖ 
Daugai, Alytaus r.

Regina MATULIENĖ, Vilkaviškis

Danutė ŠERŽENTIENĖ, Telšiai

Atminimai

O atminimai
Dar dažnai pareina
Ten, kur jaunystė
Vaikščiojo basa.
Ten, kur skambėjo
Gimto kaimo dainos
Ir glostė kojas
Rytmečio rasa.
Ir norisi
Ilgai dar pastovėti
Prie to alyvų krūmo,
Kaip kadais...
Gal nusijuokt,
O gal ir patylėti,
Pašaukt iš tolių
Mylimus vardais.

 

Nežinau

Aš nežinau,
Ar dienos vakarykštės
Dar kažkada
Į širdį pasibels.
Bet aš norėsiu
Visada sugrįžti,
Jei lauksi tu
Prie gelstančios obels.

Nes ilgi metai
Nieko neužgožia
Ir neišvaro nieko
Iš širdies.
Tave nešuosi
Lyg švelniausią rožę,
Lyg viziją
Dar savo ateities.

 

Smėlio pilys

Norėčiau pavirtus tyla
Prie lango per naktį budėti.
Galbūt gimto kaimo kalva
Ramunių žiedais ims žydėti.

Keliu gal žvyruotu kadais
Pareisiu į praeitį seną.
Pašauksiu aš žmones vardais,
Kurie kažkada ten gyveno.

Gal ąžuolas auga dar vis,
Iš gilių jo kavą gamino.
Ten statėme smėlio pilis,
Savas svajones ten auginom.

 

Dėkoju

Tau ačiū, kad buvai,
Dėkoju, kad esi.
Pražydo jau klevai
Manajam ilgesy.
Užaugs, žinau, žolė
Ant mudviejų kelių.
Stebėsis pakelė,
Ateit kad negaliu.

Jei grįšiu kažkada,
Tai jau nebūsiu aš.
Išėjus valanda
Jau daug ką išsineš...
Tai ačiū, kad buvai,
Dėkoju, kad esi.
Pagelto jau klevai
Manajam ilgesy.

Aldona SABONYTĖ–KAZLAUSKIENĖ 
Daugai, Alytaus r.

 

Metai uždarė vartus

Rodos, man nieko nestigo,
tik nusinešė vėjai metus.
Norėčiau sugrįžt į savo vaikystę,
bet, deja, metai uždarė vartus.

Rudenio lapai pageltę,
gruodą po kojom jaučiu.
Voratinkliais medžiai aptekę,
bet vis dar pavasario saule tikiu...

Rodos, prabėgo lyg sapnas,
amžiaus trečioji dalis.
Tolyn nuvingiavo gyvenimo takas,
o gaila – atgal nebegrįš...

 

Būkim laimingi

Tu pasibelsk sava daina
į mano širdį, juk liūdėt gana.
Tu pasinerk sraunia upe
į mano meilės jūrą.

Prigluski savo virpančia širdim
prie mano degančios krūtinės.
Nuprauski savo lietumi
ir ašarom savom pagirdyk.

Išauki ąžuolu mano dykynėj,
Šnarėki lapų šnaresiu švelniu.
Tegul gegutė vėl metus skaitys,
gal būsim amžiaus kelyje laimingi...

Regina MATULIENĖ, Vilkaviškis

 

Palaimink, Dieve

Palaimink, Dieve, šitą šalį,
Kur rūtų kerelis po langu,
Kur motinos maldos,
Lyg aukuro dūmas
Kas vakarą kyla į dangų.

Palaimink, Dieve, ir šitą žodį,
Kurs sielą ramybės pripildo,
Kurs suteikia viltį,
Kurs kelia ir guodžia,
Ir stingstančią širdį sušildo.

Ir darbą palaimink,
Kurs duona augina,
Tą juodą ir skalsią duonelę.
Ir ranką palaimink,
Kuri kalaviją už Laisvę Tėvynės jau kelia.

Palaimink, Dieve, vaikus,
Medžius
     Ir žvėris.

Danutė ŠERŽENTIENĖ, Telšiai

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt