Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos

Kūryba
Nustatymai

Birutė ZENKEVIČIENĖ, Kretinga

Klemas GELUMBAUSKAS, Radviliškis

Danutė ŠERŽENTIENĖ, Telšiai

Skiriama šv. Valentino dienai

Vėina karta

(žemaičių tarme)

Vėina karta Juonis Vaškė
Moni baises žuodēs taškė.
Drabstė velnius ė gyvatės
Senus uožius, joudas katės.

Piestu stuojuos mona plaukā,
Mėglo apsėkluojė laukā,
Vo tas Juonis, tas begiedis
Tuoliau keikies atsisiedės.

Saka monėi: esi kvaila. Eisi klaika.
Mona nervā nabatlaikė.
Sakau: maunau, Juoni, pas psichatra
Priims ons i dorniu teatra,

Vedom pročka skėrs pu vėina,
Katron gersiau kuožna dėina.
Juoniou plėkė pasėšiaušė,
Daugiau monės nebeklausė.

Par doris kap kolka nierė,
Šlotraži vuos neprivierė.
Supratau, kad Juoni drosa
Daug mėnkesnė ėr už blosa.

Jeigu kumet pamatyso,
Tep anam i pasakyso:
Pats to klaika, nepraustborni,
Vėsū nepaversi dornēs.

Birutė ZENKEVIČIENĖ
Kretinga

 

Meilei

Žmogus be meilės būt negali
Ir nesvarbu, kur ją tu sutikai.
Tik ji viena kilni ir visagalė,
Paslaptingi jos yra kerai.

Atplasnoja jinai tarsi fėja,
Nubundi lyg iš miego gilaus.
Aplankyt ji kiekvieną suspėja,
Meilė jausmas yra tik žmogaus.

Mes nežinome, kiek paaukota
Ant aukuro meilės aukų.
Ir kiek skausmo dėl jos iškentėta,
Kiek dėl meilės sukelta karų?

Kiek dainų apie meilę sudėta,
O kiek ištarta kartų „myliu“,
Kiek mylėt pažadų netesėta,
Ašarėlių pralieta gailių.

Bet pabėgt mes nuo meilės bejėgiai,
Taip gamtos užkoduota širdy.
Kad ir kas benutiktų, vis viena
Vėl ir vėl meilės šauksmą girdi.

Klemas GELUMBAUSKAS
Radviliškis

 

Meilė nėra kalta

Paukščiai niekad nedrasko savo lizdų,
Juos išdrasko vėjai audroj
Arba žmonės pikti.
Ir rauda tada paukščiai liūdni,
Ir skundžiasi miško tyloj
Ryto saulei dėl gūžto jaukaus
Ir paukščiukų.

O gulbės, sako, net miršta,
Kai netenka draugo brangaus.
Sako, niekaip negali pamiršti,
Išblaškyti to skausmo gilaus –
Toks ilgesys jų stiprus.

O žmonės? Ne visi mylėti taip moka
Ir taip ilgesį jausti giliai,
Kaip tie paukščiai balti.
Ir blėsta jaukios ugnelės,
Ir gęsta namų židiniai,
Kai nerimu stygos nevirpa,
Kai širdy kaip šalti pelenai
Buvę džiaugsmo ir meilės jausmai.

Meilė nėra kalta – žmonės patys kalti.
Jų pačių išdraskyti lizdai.
Ne likimo ranka,
Kad sutinka niūriai
Nejauki kambarių tuštuma
Ir kad rieda gailiai
Išblaškytų mažų
Jų vaikų ašarėlė karšta
Meilė nėra kalta.

Danutė ŠERŽENTIENĖ
Telšiai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt