Amžinai nutilę

Kūryba
Nustatymai

Aldona BALSEVIČIENĖ, Juodkrantė

Retas kelias gali pasigirti turintis daug vardų. O Kuršių nerijos kelias gali. Prasidėjęs Kopgalyje, virsta Gintaro įlankos gatve, už kilometro pasipuošia Liudviko Rėzos vardu. Tolyn kaip įprastas kelias lekia per visą neriją. Jį globia Kuršių marios ir Baltijos jūra, saugo miškas, išpuoselėtas žmonių rankų, tiesiantis į dangų viršūnes.

Dvidešimt pirmame kilomet­re miškas lyg sustingsta, patamsėja. Nenorom patrauki jo link. Į kopos viršūnę veda 50 laiptelių ir apžiūros aikštelė.

Pažvelgęs Juodkrantės pusėn, matai didžiulį plotą, nuklotą virtusiais medžiais. Vieni guli ramūs, išsitiesę visu ūgiu, kiti sukritę vienas ant kito, treti iškėlę šakas į dangų, lyg prašydami pagalbos. Tai buvusi pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų kolonijos vieta, šalia – jau kita, naujai užimta teritorija.

Pasispardžiusi žiema jau ruošia vietą pavasariui, sugrįžo kitur pasisvečiavę kormoranai. Jie įnirtingai krauna lizdus naujoms vadoms. Skraido nuo vienos pušies prie kitos, lizdai didėja. Nesitiki, kad pačioje kovo pradžioje paukščiai taip bruzdėtų.

Kai prieš 60 metų atvykau į Juodkrantę, šių kormoranų nebuvo. Pasitiko tik pilkieji garniai. Pamary kėpsojo keli narveliai, kuriuose augo iš lizdo iškritę garniukai, juos mylinčių vaikų surasti.

Vieną pavasario dieną su mokiniais išsiruošėme į mišką. Paėję kelis kilometrus, radę puikią pievelę, ištiesėme paklodes, sukrovėme pasiimtus užkandžius. Stalo nebūta gausaus, mamos daugiausiai įdėjo kietai virtų kiaušinių. Saulė gražiai apšvietė medžių viršūnėje esančius lizdus ir juose tupinčius baltaplunksnius paukštelius – mažuosius jauniklius.

Pasiūliau tostą už garniukus. O mūsų taurės – kiaušiniai. Tegul paukšteliai užauga, pamato pasaulį ir vėl grįžta. Greit kiaušinių neliko, nes kiekvienas norėjom pakelti net kelias taures. Kormoranams to palinkėti neįstengtume. Jų išmatose esanti rūgštis nudegina medžių žievę, žaloja medį tol, kol jis palūžta. Kormoranai labai smarkiai plečiasi, išstumdami pilkuosius garnius į pakraštį. 2011 metais buvo suskaičiuoti 3807 kormoranų lizdai, o pilkųjų garnių tebuvo vos 327.

Neaišku, kiek šįmet sukrauta kormoranų lizdų, bet Juodkrantės pakraščius pasiekia nekoks kvapas. Labiausiai gaila kritusių medžių, atrodo, lyg ten būtų praūžęs uraganas. Nudžiūvę kamienai styro ir naujojoje kolonijos vietoje. Medžiai nepaseno, ne savo noru palūžo, ne savo valia neišaugino naujų šakelių. Nutrūko jų pokalbis su mariomis, su siaučiančia Baltijos banga. Jie nutilo amžinai.

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt