Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos

Kūryba
Nustatymai

Aldona SABONYTĖ-KAZLAUSKIENĖ, Alytaus r.

Svajonė ir viltis

Didelė svajonė,
Bet maža viltis.
Kiek dar į kelionę
Šauks mus ateitis.
Kurio kelio vingio
Dar nesutikau,
Kiek dienų laimingų
Dar atnešiu tau.
Ir kuri žvaigždelė
Dar mane lydės,
Kas prie mano kelio
Akmenį padės,
Ant kurio galėčiau
Užrašyt save
Ir palikt per amžius
Lauko dulkele.

 

Džūkiška šnekta

Aš parėjau
Ir noriu dar pabūti,
Kur grikių miglos
Krenta paryčiais.
Padangė supa
Vieversio skambutį
Ir aidas liejasi
Laukais plačiais.
Ir dzūkiška šnekta
Ramina širdį.
Ji – lyg skambi
Lietuviška giesmė
Sava melodija
Seniai nugirdė.
Ji man – visa
Gyvenimo esmė.
Širdy nešuosi ją,
Lyg lobį brangų.
Jinai tėvų
Ir protėvių gija.
Žiūriu į žvaigždėmis nusėtą dangų
Po juo lyg perlas
Mano Dzūkija.

 

Alovė

Į Alovę aš pareinu,
Į savo kraštą mielą.
Čia palikta tiek daug dainų,
Kurios gaivina sielą.

Vaikystė ir jaunystė čia
Šitom gatvelėm vaikšto –
Aš jų ilgėjaus paslapčia
Lyg gero, mielo laiško.

Čia klasė ir suolai juodi
Sutikdavo rugsėjį.
Viskas ir liko taip širdy,
Su metais neišėjo.

Ir aš kaip vaikas vėl juokiuos
Į Alovę parėjus.
Nors žaidžia jau žiluos plaukuos
Švelnus Dzūkijos vėjas.

 

Dzūkija

Čia Merkys ir Ūla,
Čia Merkinės kalva
Ir Pilėnų laužai dar rusena.
Alytaus čia šilai,
Juos tikrai pamilai,
Lyg legendą istorijos seną.

Čia senelių takai,
Praeities čia laikai
Ir koplytstulpiai rymo prie kelio.
Gilios pėdos tėvų
Ir brandumas javų,
Ir skubėjimas mažo upelio.

Ištremtųjų keliai
Ir jų raudos giliai
Širdyse dar gyvena lig šiolei...
Bet Dzūkijos žmogus
Visad buvo ir bus
Nuoširdus, kaip kadaise senoliai.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt