Į draugiją sukvietė eiliuotas žodis

Kalvarijiečiai poezijos mėgėjai susibūrė pirmą, bet ne paskutinį kartą.

Kūryba
Nustatymai

Vilija VILKELIENĖ, Kalvarija

Pavasaris. Bunda žemė, kalasi pirmieji žiedai. Su pavasariu atbunda ne tik gamta, bet ir žmonės. Kalvarijos savivaldybės neįgaliųjų draugijoje buvo susirinkę neįgalieji, kuriems artima poezija. Renginys „Poezija mano širdyje“ buvo pirmas susiėjimas, kai žmonės rinkosi pasiklausyti ne dainų, o tik skaitomos poezijos. Nustebino, kad atėjo labai daug draugijos narių.

Kaip svečias buvo pakviestas Kalvarijos savivaldybės literatų klubo „Rasa“ pirmininkas Šarūnas Sejūnas. Jis perskaitė savo kūrybos poemą apie Kalvarijos miestelio kūrimąsi nuo viduramžių iki šių dienų. Taip pat paklausėme jo močiutės eiliuotos pasakos „Apie žveją, velnią ir studentą“ bei svečio kūrybos eilėraščių „Pavasaris gimtinėje“ ir „Saulėlydis kaime“. Š. Sejūnas pasidalijo pamokymais, kaip skaitoma poezija. Už tai esame jam dėkingi.

 

Kalvarijos savivaldybės neįgaliųjų draugijos salėje susirinko gausus būrys poezijos mėgėjų.

Draugijos pirmininkė Daiva Rentelytė visus pasveikino su pavasariu ir su praėjusia Pasauline poezijos diena, kurią paskelbė UNESCO 2000 metais. Pirmininkė pasidžiaugė, kad į šventę susirinko daug žmonių. Tai rodo, kad jiems artimas eiliuotas žodis, o tokie susibūrimai reikalingi. Taigi šis renginys draugijoje pirmas, bet ne paskutinis.

Renginio vedėja Angelė Zig­mantienė paskaitė širdį virkdančių eilių. Šiuo metu moteris slaugo savo vyrą, todėl vis dažniau skaito poeziją apie būtį ir nebūtį, apie žmogaus bendravimą su žmogumi.

Valerija Rašimienė paskaitė „Bičiulystės“ savaitraštyje spausdintos neįgaliųjų kūrybos. Ji džiaugiasi, kad „Bičiulystės“ redaktoriai randa vietos ir poezijai. Valerija, perskaičiusi patinkančias eiles, jas persirašo į savo užrašų knygelę ir kadangi yra aktyvi visuomenininkė, dažnai pritaiko poeziją įvairiuose renginiuose.

Onutė Trečiokienė iš Sangrūdos seniūnijos daug metų dirbo vokiečių kalbos mokytoja, dar ir dabar bando eiliuoti vokiškai. Tačiau draugijoje dar neišdrįso prabilti vokiškai. Manau, kad kitame renginyje tai išgirsime. Įvairių poetų Onutės skaitomos eilės skambėjo itin gražiai. Rodos, kiekvienas žodis – tiesiai į širdį.

Nustebino Danutė Šidlauskienė, padeklamavusi eilių apie Lietuvą. Ji priminė apie meilę Lietuvai ir visai nesvarbu, kad daugelis šiuo metu savame krašte jaučiasi nelaimingi. Pasižvalgykime ten, kur iš bado miršta vaikai, kur kiekvieną minutę gali pakirsti priešo kulka, kur gamtos stichijos atima iš žmonių namus ir šeimos narius, tada suprasime, kad ne taip jau blogai mūsų Lietuvėlėje.

Danutė Vaičiulienė iš Salaperaugio paskaitė savo kraštietės Emilijos Lukšytės-Krušinienės eilių.

Eiles galėjo skaityti visi, kas tik norėjo ir turėjo drąsos. Po to dar ilgai bendravome prie arbatos puodelio. Grįžome namo nešini gera pavasario nuotaika. Eiliuoti žodžiai sušildė širdis. Išsiskyrėme sakydami ne sudie, bet iki kitų skaitymų.

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt