Gražinos Kalvaitienės nuotr., Kazlų Rūda

Nuotraukų konkursas
Nustatymai

Po gimtinės dangum

Rudenėlis

Kiekvieną rudenį būna gražių, vasariškų dienų. Saulėtų, šiltų ir visiškai giedrų. Šiemet rudenėlis giedros ir saulės nepagailėjo. Į žalias beržo kasas įpynė auksinių gijų. Kasdien vis geltonesnės darosi kasos. Saulė žarsto auksą. Tai dovana iš vasaros rankų. Saulėtekiai, saulėlydžiai... Saulė kas rytą vis vėliau pažadina dieną, kartais laukus rūkais ir voratinkliais papuošia, kartais šalnomis apibarsto. Bet dienos gražios. Raudoni lapai klevo viršūnėje – kaip tos gėlės, kurios žydėjo birželį. Liepsnoja pakelės klevai, vilioja ožekšniai... Vis krinta ir krinta lapai – gelsvi, rusvi, raudoni. Visą saulės auksą medžiai surinko. Net mažytis klevelis, ir tas kiek įmanydamas geltonuoja, saugo saulės dovaną. Tiktai eglės ir pušys žalios, rudeniškai papilkusios. Eina pats tikrasis auksalapis ruduo. Graudoka, kai matai išskrendančius paukščius ir krentančius medžių lapus. Gamtoje vyksta savas gyvenimas. O naktys vis ilgyn ir ilgyn...

Gražina KALVAITIENĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt